Demografinis šuolis: ir džiaugsmas, ir iššūkis

Atrodo, kad Kauno rajono savivaldybė gruodį pradeda jau turėdama 111 tūkst. gyventojų. Gražaus skaičių derinio tikėtis leidžia statistiniai duomenys. Registrų centro duomenimis, lapkričio 3 d. gyvenamąją vietą pakaunėje buvo deklaravę 110 680 gyventojų, o kas mėnesį jų padaugėja daugiau nei 0,5 tūkst.

Šių metų pradžioje pakaunę gyvenamąja vieta buvo pasirinkę 105 058 žmonės. Rugpjūčio 3 d. Kauno rajone gyvenamąją vietą buvo deklaravę 108 612 gyventojų, o spalio 3 d. – jau 110 141.

Vien per šiuos metus gyventojų Kauno rajone padaugėjo beveik 6 tūkst., o tai bemaž 2 tūkst. daugiau, nei gyvena Birštono savivaldybėje.

Didžiausia seniūnija – Domeikava

„Kauno dienos“ prognozė, kad Garliava dar šiais metais didžiausios seniūnijos titulą perleis Domeikavai, pasitvirtino. Joje, lapkričio 3 d. duomenimis, gyveno dešimtadalis visų rajono gyventojų, tiksliau – 11 071. Garliavos seniūnijoje minėtu metu gyvenamąją vietą buvo deklaravę 10 657 žmonės.

Šiuo metu didžiausių Kauno rajono seniūnijų penketukas atrodo taip: Domeikavos, Garliavos, Ringaudų, Garliavos apylinkių (9 248) ir Užliedžių (8 512).

Rokiruočių bus daugiau

Galima drąsiai teigti, kad 2023 m. pirmą pusmetį dar kartą reikės perrašyti didžiausių seniūnijų sąrašą. Garliavoje gyventojų skaičius šiemet sumažėjo, o štai Ringaudų seniūnijoje stabiliai auga. Šių metų pradžioje gyvenamąją vietą čia buvo deklaravę 8 917, o lapkričio 3 d. duomenimis, jau 9 600.

Kita galima rokiruotė: Užliedžių seniūnija, nuo metų pradžios iki lapkričio 3 d. paaugusi 835 gyventojais, į penktą vietą nustums Garliavos apylinkių seniūniją, kurioje per tą patį laikotarpį gyventojų skaičius padidėjo 466.

Šiuo metu stabiliai šeštoje vietoje įsitvirtinusi Karmėlavos seniūnija tikriausiai bent jau artimiausiu metu turimos pozicijos nekeis. Vis dėlto galima pasidžiaugti, kad čia gyventojų skaičius taip pat padidėjo beveik 400 (nuo 7 481 iki 7 877), šiek tiek (115) ūgtelėjo ir septintoje vietoje esanti Raudondvario seniūnija, kurioje šiuo metu 6 233 gyventojai, o aštuntoje pagal deklaruotų gyventojų skaičių Samylų seniūnijoje nuo metų pradžios iki lapkričio 3 d. sumažėjo 70 žmonių.

Nedidelis, bet vis dėlto mažėjimas, palyginti su metų pradžia, fiksuojamas mažiausiose Linksmakalnio (01 03 – 658, 11 03 – 637) ir Kačerginės seniūnijose (01 03 – 821, 11 03 – 801). O štai trečioje mažiausioje – Rokų – seniūnijoje nuo metų pradžios deklaruotų gyventojų skaičius padidėjo penkiais ir artėja prie 1 000 (999).

Augančios ir mažėjančios

Deklaruotų gyventojų skaičius šiemet didėjo 15 iš 25 seniūnijų. Augimo rekordininke šiuo metu yra Užliedžių seniūnija, nuo sausio 3 iki lapkričio 3 d. ūgtelėjusi 835 žmonėmis, antroji vieta priklauso Ringaudų (683), trečioji – Garliavos apylinkių seniūnijai (466).

Šiuo metu didžiausioje Kauno rajono seniūnijoje per minėtą laikotarpį deklaruotų gyventojų skaičius pagausėjo 423. Džiugu, kad sparčiai augo Karmėlavos (396), Alšėnų (336) ir palyginti nedidelė ir atitolusi Batniavos seniūnija (320).

Daugiausia deklaruotų gyventojų per šiuos metus prarado Garliava – 138, antroje vietoje yra jau minėta Samylų seniūnija. 48 deklaruotais asmenimis sumažėjo viena atokesnių – Čekiškės seniūnija, 31 – Babtų seniūnija. Penktoje vietoje pagal sumažėjimą – Kulautuvos seniūnija (24).

Sprendimai turi būti greiti

Kauno rajone kuriasi jaunos šeimos iš visos Lietuvos. Net septynios Kauno rajono gyvenvietės patenka tarp devynių jauniausių šalyje, kuriose gyventojų amžiaus vidurkis nesiekia 30 metų. „Šie žmonės negali laukti: vaikai auga greitai, todėl ir mūsų sprendimai turi būti greiti“,– tvirtino Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Skirmantės Subačienės pateikta informacija patvirtina: gimstamumas pakaunėje didėja kasmet. „2020 m. gruodžio 31 d. buvome užregistravę 1 199 gimusius vaikus, o paskutinę praėjusių metų dieną – 1 285, arba 86 daugiau“, – teigė S. Subačienė. Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja susilaikė nuo prognozių, kokį skaičių gimimų skyrius bus įregistravęs šių metų pabaigoje. „Manau, kad gimstamumas bus šiek tiek didesnis nei 2021-aisiais“, – įsitikinusi pašnekovė.

Neretai pakaunės šeimas apsilankę gandrai palieka ne vieną naujagimį. 2020 m. Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 22 Kauno rajone gimę dvynukai ir trys užsienyje, pernai – atitinkamai 23 ir vienas, bei vieni trynukai. Šiemet šio krašto gyventojų skaičių taip pat papildė vieni trynukai ir penkiolika dvynukų.

Kauno rajono meras buvo atviras: demografinis šuolis – ir džiaugsmas, ir iššūkis. „Savivaldybei tenka statyti naujus darželius, mokyklas ir į jas pritraukti pedagogus, plėtoti transporto paslaugas, gerinti kelių infrastruktūrą“, – sakė V. Makūnas.

Nuo 2019 m. Kauno rajono savivaldybė sukūrė 2 000 naujų vietų darželinukams, o tai faktiškai dešimt didelių darželių. Kurdama švietimo infrastruktūrą, savivaldybė pasitelkia naujoves: stato modulinius, kuria šeimos darželius, nuomojasi jau pastatytas patalpas iš verslininkų.

Artimiausiuose savivaldybės planuose – naujas vaikų darželis Užliedžių seniūnijoje, pradinė mokykla 11 000 gyventojų turinčioje Domeikavoje, Akademijos VDU Ugnės Karvelis gimnazijos, Neveronių ir Raudondvario gimnazijų plėtra ir modernizavimas.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima