Jonavos ir Kauno rajono savivaldybės siekia atsisakyti Kauno MBA paslaugų

„Penktus metus veikiančios Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įmonės (MBA) veikla diskredituoja visą atliekų tvarkymo politiką: investuota daugiau kaip 30 mln. eurų, tačiau žadėtos naudos gyventojai nepajuto, atvirkščiai – priversti kęsti įmonės skleidžiamą smarvę. Tokia veikla negali tęstis“, – tvirtino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Į antradienį savivaldybėje įvykusį pasitarimą atvyko kaimyninės Jonavos savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos (LSKĮA) prezidentas Edmundas Mulokas, „Ignitis grupės“ Šilumos ir elektros sprendimų departamento vadovas Nerijus Rasburskis, Kauno kogeneracinės jėgainės (KKJ) generalinis direktorius Ramūnas Paškauskas, kiti atsakingi asmenys.

„Kauno MBA yra nereikalingas tarpininkas, kurį Jonavos savivaldybė visada vertino kritiškai. Mūsų tikslas – pasirašyti tiesioginę sutartį su Kauno kogeneracine jėgaine“, – sakė M. Sinkevičius.

Kauno MBA įsikūrusi Kauno miesto teritorijoje, tačiau šiukšlių smarvę jaučia Ramučių, Karmėlavos, Narėpų, Margavos gyventojai. KKJ taip pat sulaukia gyventojų įtarimų dėl kvapų, tačiau jos vadovai patikino, kad jėgainė dirba be priekaištų, o kvapus dažniausiai skleidžia MBA.

V.Makūnas tvirtino beveik kasdien gaunantis po keliolika gyventojų skundų. „Karmėlavos seniūnijos gyventojai turi ir daugiau nepatogumų dėl verslo plėtros, tačiau bene labiausiai jų gyvenimo kokybei kenkia MBA skleidžiama smarvė. Darosi koktu nuo aplinkosaugininkų bejėgiškumo: žmonės vemia, juos beria spuogais, o šie aiškina, neva viskas gerai“, – piktinosi meras.

„Kauno MBA išrūšiuoja tik 2 proc. atliekų. Rūšiuojamos atliekos vėliau vis tiek vežamos deginti. Tokia technologija, kai atliekamas dvigubas darbas, o į aplinką išmetami kvapai nepateisinama jokiais logiškais argumentais“, – pritarė mero pavaduotojas Antanas Nesteckis.

N.Rasburskis pastebėjo, kad Lietuva turėtų sekti Skandinavijos šalių pavyzdžiu, kai valstybė investuoja į pirminį rūšiavimą, o visas kitas atliekas degina.

V.Makūnas pabrėžė, kad visi Kauno rajono gyventojai yra aprūpinti rūšiavimo konteineriais. „Galėtume sudaryti tiesioginę sutartį su KKJ, o sutaupytas lėšas panaudoti ekologiniam švietimui, rūšiavimo plėtrai“, – kalbėjo meras. Jis informavo, kad per metus Kauno rajone planuojama surinkti maždaug 28 tūkst. tonų atliekų.  

N.Rasburskis patvirtino, kad dėl tokio kiekio neiškiltų jokių kliūčių, nes KKJ pajėgi per metus sudeginti 200 tūkst. ir daugiau tonų atliekų.

Kauno MBA įsteigė Viešoji įstaiga Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (RATC), kurios dalininkai yra šešios regiono savivaldybės ir UAB „Kauno švara“, todėl MBA reikalus tenka spręsti kolegialiai. Savo poziciją dėl MBA ateities turėtų pareikšti ir Aplinkos ministerija, kuri inicijavo ir įgyvendino šį projektą.

M.Sinkevičius ir V. Makūnas svarsto teisines galimybes daugiau nebesinaudoti Kauno MBA paslaugomis. Abu merai taip pat ketina kreiptis į kitus Kauno RATC dalininkus, prašydami pareikšti savo poziciją dėl MBA veiklos.

Artimiausias Kauno RATC dalininkų susirinkimas numatytas rugsėjo pradžioje. Dalininkų susirinkimo sprendimai priimami 3/4 balsų dauguma.