A.Chraminas: darbas surėmus pečius padeda sukurti saugesnę aplinką

Palyginti su šalies vidurkiu, dauguma Kauno rajono policijos statistinių rodiklių jau keleri metai yra geresni. Nors pranešimų apie nusikalstamas veikas skaičius auga, tačiau nusikaltimų užregistruojama kasmet vis mažiau. Apklausų rezultatai liudija: pakaunės gyventojai jaučiasi saugūs. Saugesnę aplinką kuria ne tik atsakingas policijos pareigūnų darbas, bet ir savivaldybės investicijos, ir požiūris, ir seniūnų aktyvumas,ir  bendruomenių veikla, taip pat pačių gyventojų sąmoningumas ir pilietiškumas.

Apie tendencijas, prioritetus ir darbo surėmus pečius naudą kalbamės su Kauno rajono policijos komisariato viršininku Aleksejumi Chraminu.

– Artėja vasara, pakaunėje daugės renginių. Ar tai reiškia, kad darbo, budėjimų daugės ir policijai?

– Negalėčiau teigti, kad vasarą pakaunėje policijai padaugėja darbo, tik šiek tiek keičiasi veiklos pobūdis. Šiltojo sezono metu, vakarais ir savaitgaliais žmonės mėgsta būti gamtoje, vyksta daugiau renginių. Kiekvieną jų įvertiname individualiai pagal Susirinkimų įstatymą ir kitus teisės aktus, kurie reglamentuoja renginių ir masinių susibūrimų organizavimą, policija ne visuose reikalinga.

– Ar vasarą pakaunėje fiksuojama daugiau nusikaltimų? Jei taip, kas lemia tokią tendenciją?

– 27 metus dirbu policijoje, iš jų didžiąją dalį – Kauno rajone, ir galiu drąsiai sakyti: vasarą pakaunėje nusikaltimų nepadaugėja, kai kuriais atvejais pastebimas netgi kai kurių nusikalstamų veiklų sumažėjimas. Tiksliau sakant, įvyksta tam tikras persiskirstymas, nes nusikaltimus šiek tiek galima skirstyti ir pagal sezoniškumą. Tarkime, vasarą gali padaugėti įvairių teisės aktų pažeidimų viešose vietose. O štai vagysčių vasarą ne vienus metus fiksuojame mažiau.

– Ar ir vasarą policijai pakaunėje prioritetas bus eismo saugumas? Kur ir kas bus daroma šioje srityje?

– Taip, eismo saugumas ir vasarą Kauno rajono policijai išlieka prioritetas. Kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policija ir Patrulių rinktine stengiamės savo veiklą pakreipti taip, kad mažėtų avaringumas. Šiuo metu yra atrinktos avaringos vietos, joms skiriamas didesnis dėmesys: dažniau patruliuojama, statomi trikojai. Taip pat stengiamės identifikuoti išgėrusius vairuotojus, užbėgti galimai nelaimei už akių.

Vasarą eismo saugumo srityje padaugėja problemų, jų kelia dviratininkai, o ypač – paskirtukininkai. Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad Kauno rajonas turi labiausiai išvystytą dviračių takų ir maršrutų tinklą. Džiaugiamės, kad, padedami Kauno rajono savivaldybės, įsigijome du paspirtukus, jau pradėjome juos aktyviai naudoti, važinėti ten, kur yra daugiausia dviratininkų ir paspirtukininkų, vykdyti tam tikras prevencines priemones.

– Galbūt yra parengtos ir šiemet bus vykdomos kokios nors naujos programos? Jei taip, pristatykite jas.

– „Saugus Kauno rajonas“ – pagrindinė vykdoma programa, ją galima vadinti tęstine. Rajono savivaldybė labai palaiko šią programą. Ji apima keturias prioritetines sritis: saugaus eismo užtikrinimas, turtinių nusikaltimų prevencija, nepakantumas šešėlinei ekonomikai ir pagalba senjorams, ypač gyvenantiems vienkiemiuose.

Turime ir dvi naujas programas: „Pilietiškas ir saugus“ ir „Vartoti žalinga ir nemadinga“, orientuotas į vaikus ir paauglius. Kartu su bendruomenės atstovais vykstame į mokyklas, skaitome paskaitas, diskutuojame su mokiniais.

Kurti daugiau naujų programų nėra poreikio, nes turimos apima visas sritis ir patenkina nūdienos poreikius.

– Kaip vertinate bendradarbiavimą su Kauno rajono savivaldybe? Kiek ir kuo svarbus darbas surėmus pečius?

– Bendradarbiavimą su Kauno rajono savivaldybe galiu įvertinti vienu žodžiu – puikus. Jis labai glaudus, dalykiškas, konstruktyvus, sprendimai priimami čia ir dabar. Kauno rajono savivaldybė padėjo įsigyti ne tik paspirtukus, bet ir droną su termovizoriumi, kuris labai padeda nakties metu ieškoti dingusių ar besislapstančių asmenų. Pernai gavome du keturračius. Šiemet įgyvendinsime bandomąjį projektą, susijusį su žaliąja ekonomika, – savivaldybė padės mums įsigyti elektromobilį.

Be to, šiemet savivaldybė planuoja nupirkti 23 stacionarias ir 8 mobilias vaizdo stebėjimo kameras, greičio matuoklių. Viešųjų pirkimų procedūra jau atlikta, netrukus prasidės vaizdo stebėjimo kamerų tinklo įdiegimo etapas. Bendras darbas padeda sukurti tokią aplinką, kad žmogus saugus jaustųsi ne tik savo namuose, bet ir viešosiose erdvėse, kad būtų absoliučiai patenkintas aplinka. Savivaldybė ir policija turi ne tik joms deleguotų funkcijų, bet ir bendrų. Nors tai buvo prieš keliolika metų, iki šiol prisimenu savivaldybės sprendimą viešosiose erdvėse nakčiai neišjungti apšvietimo. Šis sprendimas gerokai sumažino nusikaltimų skaičių.

– Koks yra bendruomenių vaidmuo didinant saugumą pakaunėje?

– Bendruomenių vaidmuo didinant saugumo pojūtį pakaunėje išties yra didžiulis. Mums labai svarbi yra prevencija: siekiame užkardyti nusikaltimą. Susitikimuose su visuomene dažnai klausiu: ar jūs norite jaustis saugiai ir netapti nusikaltimo aukomis, ar norite, kad policija sugautų nusikaltėlį. Sulaukiu tokio pat atsakymo: mes nenorime, kad būtų įvykdytas nusikaltimas. Tam labai reikalingas visuomenės indėlis. Kauno rajono bendruomenės išties yra aktyvios: kuo labiau suremsime pečius, tuo daugiau išvengsime nusikaltimų.

Svarbų vaidmenį vaidina ir pakaunėje išvystytas puikus saugios kaimynystės grupių tinklas. Šiuo metu registruotos 283 saugios kaimynystės grupės, o jų veikloje dalyvauja 2 682 gyventojai. Yra dar daugiau norinčiųjųa susiburti į tokias grupes, mes tai skatiname ir motyvuojame, pareigūnai mielai paaiškina, kaip įkurti saugios kaimynystės grupę, kaip vykdyti veiklą. Kaimyniškumas, bendravimas ir bendradarbiavimas kaimiškosiose vietovėse pastebimai didina saugumo pojūtį.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“

Kauno rajono policijos komisariato archyvo nuotr.

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima