Neveroniškis Dakare sieks kirsti finišą kaip vienišius

Neveronyse gimęs ir užaugęs Arūnas Gelažninkas siekia tapti pirmuoju lietuviu, sėkmingai finišavusiu Dakaro ralio „Original by Motul“ klasėje, labiau žinomoje Dakaro „vienišių“ pavadinimu.

„Jau užsiregistravau ir net panašu, kad važiuoju“, – šypsojosi profesionalus lenktynininkas.

43 kartą vyksiančiam Dakaro raliui startas bus paskelbtas kitų metų sausio 3 dieną Džidoje (Saudo Arabija).

„Esu sau išsikėlęs tikslus ir turiu vidines ambicijas. Tačiau tai noriu pasilikti sau, – paklaustas, ar svajoja apie kokią nors konkrečią vietą, ar tik finišuoti, sakė A.Gelažninkas. – Apskritai, Dakaro ralyje finišas yra gana solidus rezultatas. Norint pasiekti finišą, tenka patirti daug vargo, atiduoti nemažai jėgų ir turėti sėkmės. „Original by Motul“ klasėje tai padaryti bus daug sunkiau, nes viskas priklausys tik nuo manęs, o poilsiui laiko liks mažiau“.

Rungtyniavimas „Original by Motul“ klasėje reiškia, kad visos dvi savaites truksiančių varžybų distancijos metu lenktynininkas negalės sulaukti jokios techninės pagalbos iš aptarnaujančio personalo. Jei pragariškame kelyje, o tiksliau –  bekelėje, suges motociklas, jį teks taisyti pačiam. Tiesa, varžybų reglamentas nedraudžia šios klasės dalyviams padėti vienas kitam.

Arabijos dykumą su motociklu Arūnas jau yra išbandęs, tačiau, jo žodžiais, kol nepervažiuosi, negali atsakyti, kas laukia. „Iš ankstesnių lenktynių aišku, kad turėsime akmenų, tai dalyvius labai nustebino, nes daugelis tikėjomės vien smėlio ir kitokio reljefo. Kaip ir ankstesnėse lenktynėse, be akmenų, netrūks ir kalvų, esu tam pasiruošęs ir tikiuosi, kad netikėtumų iš blogosios pusės nebus“, – vylėsi vienas geriausių ir daugiausiai titulų turintis Lietuvos motociklininkas.

Savo oficialiame tinklapyje profesionalus lenktynininkas tvirtina, kad  jam labiausiai patinka smėlingos trasos. Taip pat važiuoti tikroje dykumoje, įveikiant aukščiausias ir sudėtingiausias kopas. „Smėlis ir kopos išties man patinka, o akmenys nėra prie širdies. Tačiau ralyje trasa yra visiems vienoda, jei esi geras sportininkas, privalai būti universalus ir visur važiuoti gerai. Galbūt man tai bus didesnis iššūkis, tačiau, manau, kad viskas bus gerai“, – sakė A.Gelažninkas.

Iššūkiui ryžęsis neveroniškis tikino pernelyg nesijaudinantis, kad nelengvoje trasoje jam pačiam gali tekti remontuoti motociklą, kad bus privestas išsiversti su trimis padangų komplektais, kai 2019 metų ralyje prireikė devynių komplektų. Tai, jo žodžiais, – varžybų dalis ir svarbiausia yra viskam pasiruošti, žinoti, ką konkrečiu momentu reikės daryti.

„Didesnį nerimą kelia Covid-19 situacija pasaulyje ir atsiradusios gausios saugumo priemonės. Nuskridus dvi dienas teks saviizoliuotis, pora kartų darytis testą. Labiausiai baisu, jei testas netyčia prieš pat varžybas būtų teigiamas. Toks atsakymas dalyvį išbrauktų iš varžybų ir neleistų startuoti. Čia jau būtų ne bėda, o didžiausia tragedija. Labai viliuosi, kad taip neatsitiks, stengiuosi saugotis, turėti kuo mažiau  išorinių kontaktų, nesilankau ten, kur didesni žmonių susibūrimai, ir taip elgtis esu nusiteikęs iki pat Dakaro“, – pasakojo A.Gelažninkas.

Vienas iš geriausių ir daugiausiai titulų turintis motociklininkas, savo karjerą pradėjęs vos aštuonerių metų, o dešimties tapo Lietuvos čempionu.  Puikiai besijaučiantis ir prieš keletą dienų po vizito Sporto klinikoje gavęs puikius sportinių tyrimų rezultatus, 35 metų lenktynininkas negalvoja apie karjeros pabaigą. „Pagal biologinį amžių esu gerokai jaunesnis, manau, kad dar galiu sportuoti ir siekti aukštesnių rezultatų“, – patikino žymusis neveroniškis.

A.Gelažninkas  pirmą kartą Dakaro ralyje debiutavo 2019 m. ir bendroje motociklininkų įskaitoje užėmė 24-ąją, o naujokų klasėje 4 vietą. Aukštesnės vietos kol kas nepavyko pasiekti nė vienam mūsų  šalies motociklininkui. Tuomet Arūnas sau ir viešai prižadėjo: trečiasis jo startas Dakare bus „vienišių“ klasėje.

Būtent tais metais „Original by Motul“ klasėje varžėsi kitas mūsų šalies atstovas – Balys Bardauskas. Lenktynininkas sėkmingai artėjo prie finišo varžybose, tačiau paskutiniame greičio ruože patyrė avariją, kurios metu susilaužė ranką ir negalėjo užbaigti distancijos.

A.Gelažninkas turi ir mokinių, kuriems perduoda savo sukauptą patirtį ir žinias. „Galbūt dar kitame Dakaro ralyje, jei viskas dėliosis gerai, būsiu ne vienas ir važiuosiu kartu su savo mokiniais“, – atviravo vienas geriausių Lietuvos motosporto lenktynininkų.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, "Kauno diena"