T.Bielozarevičius: Kauno rajonas – didelį ekonominį potencialą ir patrauklumą turinti Lietuvos dalis

Kauno rajonas tiek dėl geografinės padėties, tiek dėl valdžios požiūrio buvo ir yra patrauklia vieta verslui kurti ir plėsti. Nedarbo lygis pakaunėje yra vienas mažiausių šalyje, o veikiančių juridinių asmenų, mažųjų ir vidutinių įmonių skaičius – didžiausias tarp 54 mažųjų savivaldybių. Apie šio krašto stiprybes ir problemas, kaip pavyksta susidoroti su kylančiais  iššūkiais, kalbamės su Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento direktoriumi Tautvydu Bielozarevičium.

– Ne vieneri metai esate visuomeniniu Kauno rajono mero Valerijaus Makūno patarėju. Kokias problemas teko spręsti kartu?

– Glaudus bendradarbiavimas vyksta ir vyko visus mano darbo dar Kauno teritorinėje darbo biržoje metus, o Kauno rajono mero visuomeniniu patarėju esu jau nuo 2015 metų. Per šį laikotarpį buvo sprendžiamas ne vienas bendras klausimas: asmenų užimtumas, socialinė gerovė, darbdavių palaikymas ir kiti. Darbo rinkos klausimus būtina spręsti kompleksiškai. Tik holistinis požiūris užtikrina tvarų darbo rinkos balansą. To nebūtų galima pasiekti be visapusiško institucijų bendradarbiavimo. Periodiškai susitinkame aptarti numatomus ir vykdomus projektus, diskutuodami su komandomis, atrandame galimus bendrus sprendimus, galimybes įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Užimtumo didinimo programos, Užimtumo tarnybos subsidijuojamas darbo vietų steigimas, socialinių pašalpų gavėjų įdarbinimo aktyvinimas yra tik keli iš nuolat sprendžiamų bendrų klausimų. Siekiant suaktyvinti įdarbinimą ir nustatyti tikrąsias nedarbo priežastis buvo pradėtas Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimas seniūnijose. Susitikimuose su darbo ieškančiais socialinių paslaugų gavėjais seniūnijose dalyvavo tiek Užimtumo tarnybos atstovai, tiek Kauno rajono savivaldybės socialiniai darbuotojai, tiek atskirų seniūnijų seniūnai. Tai davė teigiamų rezultatų: atsiskleidė papildomų paslaugų poreikis siekiantiems įsidarbinti asmenims, pavyko motyvuoti ir įdarbinti nemažai darbo ieškančių žmonių, suprasti kompleksines nedarbo priežastis ir imtis veiksmų sprendimams.

–  Kas jus sieja su Kauno rajonu?

–   Esu kilęs iš Lietuvos šiaurės regiono, teko pajusti ir sostinės gyvenimo ritmą, tad Kauno rajonas man yra artimas savo įvairiapusiškumu. Pakaunė mane žavi savo gamta, galimybėmis aktyviai leisti laisvalaikį, lankyti kultūros renginius, nors įprastai kultūra dažniausiai yra didmiesčio privilegija. Ypač smagu dviračių taku pasiekti Zapyškį, atvykti čia į organizuojamą Aitvarų festivalį ne tik pasigrožėti, bet ir patiems paleisti aitvarus, suvaldyti juos pakėlus akis į dangų. O ko verti pasaką primenantys Kalėdinio laikotarpio vakarai Raudondvario dvare! Kauno rajono savivaldybės kultūros srities atstovų gebėjimas puoselėjant praeities tradiciją kartu žvelgti į ateitį, labai jaučiamas šventėje „Pėdos marių dugne“, skirtoje Samylų seniūnijos užlietiems kaimams atminti. Vandens transportas vasarą vilioja išvykomis į nutolusias Kauno rajono vietas – Kulautuvą, Kačerginę, Vilkiją, Kadagių slėnį.

–  Kaip Kauno rajoną vertinate bendrąja prasme? Kuo jis išskirtinis? Kuo patrauklus? Kuriose srityse dar reikėtų pasitempti? Kokios problemos spręstinos?

– Dėl žiedinės savivaldybės specifikos čia  kyla daug iššūkių, tačiau, mano nuomone,  vietos valdžia su tuo puikiai susitvarko. Kaip minėjau, Kauno rajonas yra labai įvairialypis: čia yra puikių, pasaulyje įsitvirtinusių savo srityje įmonių, tuo pačiu ir –  mažųjų verslų, smagu apsilankyti ūkininkų turgeliuose ir įsigyti pakaunėje išaugintos ar pagamintos produkcijos. Neseniai atidaryta parduotuvė Akademijoje vietiniams gamintojams pristatyti ir palaikyti, manau, yra puiki iniciatyva ir pavyzdys, jog ir savame krašte gali būti pranašu.

Pakaunėje veikia visi pramonės ir ekonomikos sektoriai, užtikrinami socialiniai poreikiai, vystoma infrastruktūra. Todėl nenuostabu, kad Kauno rajonas pagal kasmet sudaromą Lietuvos savivaldybių indeksą jau devynis kartus yra patekęs tarp geriausiųjų šalyje. Gyventojams labai svarbu tai, kad  savivaldybės administracija palaiko jiems aktualias iniciatyvas, bendruomenės per teikiamus projektus ir bendražmogiškąją paramą gauna atspirtį veikti.

Kauno rajonas –  didelį ekonominį potencialą ir patrauklumą turinti Lietuvos dalis. Čia nuolat didėja žmogiškųjų ir finansinių išteklių srautas: daugėja nuolatinių gyventojų, verslo subjektų ir investicijų. Rajono geografinė padėtis yra patogi logistikos ir energetinės infrastruktūros prasme. Kauno LEZ, Karmėlavos oro uostas, pramoninės gamybos sektorius vaidina svarbų vaidmenį visame regione.

Sritys, kurioje Kauno rajonui reikia pasitempti, yra panašios kaip ir visoje Lietuvoje. Visų pirma   būtina siekti, kad kuo didesnis procentas nuolat rajone gyvenančios darbo jėgos būtų užimtas tuose sektoriuose, kurie kuria didelę pridėtinę vertę, o rajono gyventojai turėtų kuo didesnes galimybes įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kompetencijas ir kvalifikacijas. Vienas iš konkrečių iššūkių – LEZ įsikūrusias ir dar besikuriančias bendroves aprūpinti aukštos kvalifikacijos darbo jėga. Žinoma, tai ne savivaldos  kompetencija. Kita spręstina problema – socialinė atskirtis ir ilgalaikė bedarbystė, ypač kai tai tęsiasi ne vienus metus, kai jau yra užaugusi karta, kurios pagrindinės pajamos –  socialinės pašalpos.

Šiandieninėje COVID-19 antrosios bangos situacijoje didelis iššūkis – užtikrinti klientų pilnavertį aptarnavimą nuotolinėmis priemonėmis: internetu, telefonu, el. paštu. Ne visi darbo netekę gyventojai, ypač gyvenantys atokiuose Kauno rajono kampeliuose, turi galimybę naudotis kompiuteriu su internetu ar išmaniuoju telefonu su interneto prieiga. Elektroninėmis Užimtumo tarnybos paslaugomis naudojasi apie 65 procentai Kauno rajono gyventojų. COVID-19 krizė atvėrė gyventojų skaitmeninio raštingumo spragas, ir mums jau šiandien reikia rasti sprendimus, kaip aptarnauti tokius klientus, kad jie pasiektų informaciją el. erdvėje apie laivas darbo vietas, nuotolines atrankas ir pokalbius su darbdaviais, nuotolinio mokymo programas bei kitą svarbią gyventojui skaitmeninę informaciją.

– Kaip pakaunę vertinate kaip Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento direktorius? Kaip apibūdintumėte susidariusią situacija? Kas ją lemia?

–  Viena iš pakaunės stiprybių –  tvarus gamybinis pramonės sektorius su stabiliu augančiu eksportu. Tai sąlygoja ir mažesnį, palyginti su kitais rajonais, nedarbo procento augimą. Nedarbas per metus – nuo 2019 spalio iki 2020 spalio –  padidėjo 0,7 procentinio punkto. Pernai spalį Kauno rajone nedarbo procentas nuo visų darbingo amžiaus gyventojų buvo 13,4 proc.,  800 gyventojų tapo bedarbiais, 1084 įsidarbino, užregistruota 714 laisvų darbo vietų. Iš bedarbių truputį daugiau nei pusė buvo moterys. Stebint 2020 metus, į užimtumą per 6 mėnesius nuo registracijos dienos pereina apie 60,93 proc. rajono bedarbių, per 12 mėnesių 86,96 procentai. Tai, kad  rajone stiprus ekonominis potencialas ir didelė aukštos kvalifikacijos asmenų paklausa, liudija skaičiai:  net 83,9 procentai bedarbių, kurie dalyvauja profesiniame mokyme, stažuotėje ar pameistrystėje per 6 mėnesius nuo profesijos įgijimo tampa užimtais.

COVID-19 krizė sumažino gyventojų mobilumą, šiais metais turime mažiau gyventojų, kurie dalyvauja aktyviose darbo rinkos priemonėse, tokiose kaip parama mokymuisi ir parama remiamas įdarbinimas. Taip pat verslas santūriau registruoja terminuoto darbo vietas. 2020 metų spalį, palyginti su tuo pačiu 2019 metų mėnesiu, gerokai, net 43,5 procentais, sumažėjo pasiūlymų įsidarbinti terminuotam darbui. Vis dėlto manau, kad dauguma pakaunės įmonių puikiai susidoroja su kilusiais iššūkiais.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, "Kauno diena"