Kauno rajone bendrystę su ūkininkais vertina ir seniūnai, ir savivaldybė

25 Kauno rajono seniūnijos skiriasi savo dydžiu, specifika ir, žinoma, prižiūrimomis viešomis erdvėmis. „Kauno diena“ pasidomėjo, kaip sekasi seniūnijoms, kokią praktiką jos taiko, ar pagalbos ranką, kai reikia šienauti žolę ar prižiūrėti kelius, ištiesia ūkininkai ir veiklūs gyventojai.

Neabejoja, kad padėtų

Kulautuvos seniūnija turi 60 ha šienaujamų ir prižiūrimų viešų erdvių ir didžiąją dalį stengiasi nušienauti seniūnijos turimomis pajėgomis. „Be abejo, pasitaiko, kad nespėjame, tokiais atvejai perkame aplinką prižiūrinčių tiekėjų paslaugas. Dėl specifinės Kulautuvos seniūnijos aplinkos (pušynas, smėlingas dirvožemis) stambesnių ūkininkų, turinčių galimybę prisidėti prie viešų erdvių tvarkymo, neturime. Bet neabejojame, kad, esant kritinėms situacijoms, galėtume prašyti kaimyninių seniūnijų ūkininkų pagalbos“, – mano Asta Tamonienė, Kulautuvos seniūno pavaduotoja.

„Kol kas darbus spėjame atlikti savo jėgomis, jeigu bus būtinybė, kreipsimės į ūkininkus“, – patikino Vilkijos miesto seniūnas Kazys Bačėnas. Ši seniūnija prižiūri apie 50 ha žemės.

„Prioritetus skiriame viešoms erdvėms: keturiems parkams, kurie užima apie 3 ha, ketverioms kapinėms: senosioms, naujosioms, žydų senosioms ir sovietinių karių. Bendras jų plotas yra apie 10 ha. Žinoma, daug dėmesio skiriame prieigoms prie parkų ir kapinių, vandens telkinių, senajam miesto stadionui, panemunei, kur driekiasi dviračių takas“, – vardijo K.Bačėnas.

Vilkijos miestas yra kalnuotoje vietovėje, dėl to apie vieną trečdalį prižiūrimų plotų tenka pjauti rankiniu būdu, o kur tik įmanoma, naudojama technika. Seniūnija turi traktorių ir darbus atlieka savo jėgomis: lauko darbininkai pjauna šlaitus, technika – lygias vietoves, o parkų priežiūrai naudoja vejapjoves.

Išsiverčia savomis pajėgomis

Turimomis pajėgomis išsiverčia ir mažutė Linksmakalnio seniūnija. Seniūnas Vaclovas Žvirblis sakė, kad pasirūpinti tenka apie 7 ha žaliųjų plotų. „Svarbiausia šienaujama vieša erdvė – stadionas (1,8 ha), jį geriausiu žolės augimo laikotarpiu šienavome kas penkias dienas. Ne mažiau svarbi ir erdvė aplink seniūnijos pastatą. Visus šienaujamus plotus, tarp jų ir pakeles, prižiūri seniūnijos darbininkai su turimais vejos pjovimo traktoriukais, nešiojamosiomis žoliapjovėmis ir žolės smulkintuvais“, – pasakojo V.Žvirblis.

Vandžiogalos seniūnijoje yra apie 22 ha viešų erdvių. „Ūkininkų, kurie padėtų, neturime, tvarkomės savo jėgomis“, – tvirtino specialistė Jovita Gambeckaitė.

Pasak seniūno pavaduotojos Filomenos Šerstabojevienės, Akademijos seniūnijoje problemų nekyla, nes čia prižiūrimi plotai maži, juos nušienauti spėja seniūnijos darbininkas. Pagrindinis objektas yra Pikniko pieva, kurioje laisvalaikį leidžia miestelio gyventojai.

Palyginti nedidelis yra ir Alšėnų seniūnijoje šienaujamas plotas. „Daugiausiai dėmesio skiriame dviem parkams Mastaičiuose. Juos šienaujame nuolat ir stengiamės, kad žolė neužaugtų aukštesnė nei 20 cm. Taip pat didelį dėmesį skiriame dvejoms veikiančioms kapinėms. Pagal poreikį 3–4 kartus per sezoną šienaujame pakeles ir kitus valstybinės žemės sklypus. Labai džiaugiamės, jei ūkininkai nusišienauja pakeles šalia savo dirbamų laukų“, – sakė seniūnė Indrė Dambauskienė.

Rokų seniūnija privalo pasirūpinti 45 km pakelių ir 26 ha viešų erdvių. „Nors turime stiprių ūkininkų, pagalbos nesulaukiame. Dažnai tenka paraginti kai kuriuos ūkininkus, kad jie sutvarkytų pakeles prie savo valdų. Tiesa, neseniai kažkas nušienavo pakelę Kairiūkščių kaime. Ankstesniais metais iš buvusios Darbo biržos gaudavome iki dvylikos žmonių, turinčių atidirbti už pašalpas, šiemet turime tik vieną. Jis talkina vienam viešomis erdvėmis besirūpinančiam seniūnijos darbininkui“, – guodėsi Dalė Žėkienė.

Perka priežiūros paslaugą

35,5 ha – tokį plotą tenka šienauti Garliavoje. „Garliava yra miestas, dėl to ir priežiūra čia yra išskirtinė. Yra du parkai ir jų prieigos, kuriems reikalingas nuolatinis dėmesys, šešios vaikų žaidimo aikštelės su teritorijomis, 10 ha užimančios kapinės ir prieigos prie jų. Pagrindinė – Vytauto – gatvė yra seniūnijos veidas, ne mažiau svarbios ir įvažos į Garliavą: Marijampolės, Liepų, Stasio Lozoraičio, Lukšos gatvės“, – pabrėžė seniūnė Nijolė Tarvydienė.

Dalį darbų Garliavoje atlieka konkursą laimėjusi bendrovė „Ecoservice“, likusius – seniūnijos darbininkai.

Panašią praktiką taiko ir Karmėlavos seniūnija, prižiūrinti beveik 43 ha. Tai – Ramučių kaime esantis Ramučių parkas ir Pirmojo pasaulinio karo karių kapinės, Antrojo pasaulinio karo karių kapinės, Karmėlavos II k., senosios ir naujosios Karmėlavos kapinės bei pačiame miestelyje esantis Dainų slėnis.

Seniūnija samdo Ramučių žemės ūkio bendrovę. Ji šienauja didesnius plotus, o mažesnius – seniūnijos darbininkai.

Babtų seniūnija prižiūri 19 ha viešų erdvių, iš kurių 10 ha užima Žalgirio parkas Cinkiškių kaime. Parkui šienauti sudaryta sutartis su „Komunalinių paslaugų centru“, o kitas viešas erdves seniūnija tvarko pati. „Seniūnijos ūkininkai prižiūri ir šienauja pakeles prie savo laukų. Nenoriu išskirti nė vieno, o dėkoju visiems. Yra ne vienas, kuris nušienauja viešas erdves seniūnijos miesteliuose, džiaugiuosi tokiais žmonėmis“, – sakė seniūnas Gediminas Pupinis.

Padeda ūkininkai

Raudondvario seniūnijoje šienaujami plotai sudaro apie 35 ha, tai – gatvių šalikelės, aikštės, skverai ir kapinės. Pasak seniūnės Daivos Bulotienės, dėmesio reikalauja visos viešos erdvės: poilsio zona Didžiojoje gatvėje, J.Naujalio paminklo teritorija, Ąžuolynėlis, prieplauka, rezistentų kapinės, skraidyklių kalnas Netonių kaime, dviračių takas.

„Pagalbos reikia pirmojo pjovimo metu, kai žolė užauga visur ir vienu metu, o norisi, kad viskas būtų gražu iš karto. Pagalbos sulaukiame iš ūkininko Sauliaus Žiūro, jis pašienauja atokesnių gatvių pakeles. Liūdna, kad turime prižiūrėti ir šienauti J.Naujalio ir Atgimimo – pagrindines Raudondvario gatves, kurios priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Tai labai padidina seniūnijos darbo sąnaudas“, – problemą atskleidė D.Bulotienė.

Su panašia problema susiduria ir Čekiškės seniūnija. Pasak seniūno Mečislovo Zavedsko, seniūnijos šienaujama plotas nėra didelis, apie 18 ha. „Ūkininkų pagalbos neprašome, bet neabejoju, kad, esant reikalui, jie tikrai padėtų. Žiemą, kai reikia valyti sniegą, su savo technika atskuba Danas Laurinavičius, Valdo Bubliausko vadovaujama žemės ūkio bendrovė „Čekiškė“, ūkininkas Stasys Urlikis. Darbą jie pradėdavo 4 val. ryto ir pirmiausia imdavosi kelio Čekiškė–Cinkiškiai, kuris priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, kad gyventojai galėtų išvažiuoti į darbą“, – pasakojo M.Zavedskas.

Čekiškės seniūnas džiaugėsi: nė vieno seniūnijos ūkininko nereikia raginti, kad nušienautų su jų valdomis besiribojančias pakeles.

Išlaikyti patrauklų įvaizdį labai stengiasi ir Taurakiemio seniūnija, kad būtų gera čia gyventiems žmonėms ir ne gėda prieš svečius, atvykstančius prie Kauno marių, Nemuno, ant Guogų piliakalnio. „Nors turime traktorių su rotacine šienapjove, be ūkininkų pagalbos tikrai nepalaikytume tvarkingos teritorijos“, – neslėpė seniūnė Danutė Glinskienė.

Pasak D.Glinskienės, pagrindinis pagalbininkas yra didžiausias šios seniūnijos ūkininkas Audrius Banionis. Jo net prašyti nereikia, Audrius pats klausia, ką reikia padėti. Jis šienauja Dobilijos, Margininkų kaimų pakeles.

„Galiu pasidžiaugti, kad padeda ir kiti ūkininkai, kurie labai gražiai nušienauja pakeles, jei jų laukas ribojasi su keliu. Noriu pagirti ir padėkoti ūkininkams Rimantui ir Pauliui Banioniams, Kazimierui ir Giedriui Martovičiams. Visi norime, kad Taurakiemyje gyventi būtų gražu, tikrai netenka raginti, jog gyventojai prižiūrėtų žalią veją už sklypo ribos, jie tai patys daro su malonumu, dar ir gėlių pasodina“, – džiaugėsi Taurakiemio seniūnė.

Seniūnija daugiausia dėmesio skiria teritorijai prie administracinio pastato, nes čia įrengti lauko treniruokliai, pastatyta lauko estrada, lankosi daug žmonių, vyksta mokinių edukaciniai užsiėmimai, vasaros stovyklos.

Džiaugiasi pilietiškais gyventojais

Kačerginės seniūnijoje yra apie 26 ha prižiūrimų ir šienaujamų viešų erdvių. Daugiausia dėmesio reikia Liepų parkui, prieplaukai ir jos prieigoms, J.Biliūno aikštei, dviračių takui.

„Ūkininkų, kurie prisidėtų, neturime, tačiau džiaugiamės gyventoja Edita Keblikiene, kuri savo lėšomis šienauja viešas erdves, puoselėja gėlynus. Prie viešų erdvių tvarkymo prisideda seniūnaitė Regina Gasiūnienė su vyru Linu. Jie panemunėje įrengė suoliuką, neatlygintinai šienauja viešas erdves ir padeda erdves sutvarkyti sunkiau besiverčiantiems gyventojams, padeda ir Deividas Rugys. Kai visiškai nebespėjame, pagalbos prašome Kazimiero Grinkevičiaus, kuris su profesionalia technika pašienauja ir didesnį plotą“, – pilietiškus bendruomenės narius vardijo Kačerginės seniūnė Aistė Ivanovaitė-Petraitienė.

Komentaras

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius

Šarūnas Šukevičius

Kauno rajono savivaldybė ypač šiais, pandeminiais metais, kai gyventojai daug laiko praleidžia namuose, gamtoje, skiria daug dėmesio viešoms erdvėms sutvarkyti, šienauti, gatvėms šluoti, dviračių takų priežiūrai. Tokių erdvių gausu kaimiškose seniūnijose, o jų plotai yra dideli, tad pačios seniūnijos nespėja sutvarkyti visų vietų. Todėl Kauno rajono savivaldybė labai vertina bendrystę su ūkininkais. Ūkininkai prižiūrėdami savo laukus nušienauja sklypus iki pat važiuojamosios kelio dalies – tai yra valstybinės žemės koridorius. Jie gyvena pakaunėje, todėl jiems yra garbė šeimininkauti savame krašte ir jį puošti. Savivaldybė taip pat perka šienavimo paslaugą iš ūkininkų, kurios kaina yra gerokai mažesnė, nei vyrauja rinkoje. Džiugina ir tai, kad gyventojai nušienauja plotus už savo sklypo tvoros, prie kelio. Taip jie skatina visos seniūnijos tvarkymąsi. Dėkoju visiems pakaunės žmonėms, kurie šienauja ir prižiūri valstybinę žemę, puošia mūsų gražų kraštą.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, "Kauno diena"