E.Juozapavičienė ragina išeiti iš „viską man turi duoti“ zonos

Pakaunė visuomet garsėjo bendruomeniškumu, o bendruomenės ne kartą įrodė, kad surėmusios pečius, gali nuveikti išties daug: net tik šventę suorganizuoti, bet ir apginti, kad Kauno rajonas nebūtų apkarpytas, išpuoselėtas gyvenvietes prijungiant prie miesto. Apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria, kokias galias, norus ir vizijas turi Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjunga (KRBOS), kalbamės su jos pirmininke Egle Juozapavičiene.

– Kas jus pastūmėjo į bendruomeninę veiklą? 

– Mano nuomone, bendruomeninei veiklai reikia subręsti. Ir mintyje tikrai neturiu amžiaus. Bendruomeninė branda atsiranda tuomet, kai suvoki, kad šalia viso savo gyvenimo, turi, gali, moki ir esi pasiryžęs dalintis. Dalintis laiku, patirtimi, kompetencijomis, rūpesčiu, supratimu, bendryste, gera nuotaika. Svarbiausia yra prisiimta atsakomybė vienyti, burti, atstovauti, pažinti savo kaimyną. O oficiali pradžia ir patikimiausias mano bendruomeninis uostas yra Kauno rajono Panevėžiuko kaimo bendruomenė. Sugrįžau su vyru gyventi į savo tėviškę po beveik trisdešimties metų ir kaimo seniūnaitė pakvietė prisijungti prie bendruomenės. Taigi, nuo 2017 m. gyvenu ypatingoje bendruomenėje, kurios veikloje dalyvauja per 110 tikrųjų narių. Tai išties daug sakantis skaičius kaime, kuriame gyvena apie 600 gyventojų.

– Kiek laiko joje sukatės ir kiek laiko esate visuomenine mero patarėja?

– Bendruomeninėje veikloje sukuosi jau penkti metai. Beveik prieš metus Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pakvietė į visuomeninių mero konsultantų komandą. Pakaunėje bendruomeninei veiklai dėmesys visada buvo išskirtinis. Aš juokauju: ką galima patarti bendruomeniniais klausimais merui, kuris pats gyvena bendruomenėje ir bendruomene, o idėjų ir iniciatyvų turi dešimtmečiui į priekį?

– Jūsų nuomone, koks yra svarbiausias darbas, kurį pavyko padaryti jums vadovaujant KRBOS ?

– KRBOS gyvuoja tik antri metai, todėl svarbiausias darbas tebevyksta. Tai – Kauno rajono bendruomeninių organizacijų jungimosi procesas. Paskelbti idėją yra viena, bet suburti, įrodyti tokios sąjungos reikalingumą, suvienyti aktyviausius bendruomeninių organizacijų lyderius, užtikrinti organizacijos gyvybingumą ir dar karantino sąlygomis yra rimtas iššūkis. Didžiuojuosi, kad jau 31 bendruomeninė organizacija šitą iššūkį priėmė. Bendruomeninė veikla – tai komandinis darbas, todėl labai svarbu, kad organizaciją kuriame visi kartu. Ir nebijau žodžio lyderiai, nes tik taip galima vadinti bendruomenininkus savanorius, kurie savo laiko ir darbo sąskaita daro darbus, puošia ne tik aplinką, bet pilietiškumo ir bendrystės idėja gyvenimą padaro geresniu.

Ne mažiau svarbus darbas – Kauno rajono bendruomeninių organizacijų tarybos sukūrimas. Jos gyvybingumą liudija tai, kad 8 iš 12 tarybos narių yra bendruomeninių organizacijų lyderiai. Mokomės kartu atstovauti Kauno rajono bendruomenei, naudotis įstatymu reglamentuota galimybe.

Vis dar egzistuoja ydinga praktika, kai iškilus problemai žmonės puola teigti, kaip viskas yra blogai, niekas nieko nedaro, bet nesinaudoja ar nežino, kad yra įrankiai tas problemas kelti ir spręsti. Teisių ir pareigų problema – aktuali, todėl viena iš Bendruomeninių organizacijų tarybos ir KRBOS užduočių yra informuoti, ugdyti bendruomenių gebėjimą pasinaudoti galimybėmis.

Dar vienas metų pasiekimas – glaudžiai bendradarbiaujant su Kauno rajono švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vadovais ir specialistais, seniūnijų bendruomeninių organizacijų atstovams sudarytos sąlygos dalyvauti Kauno rajono kultūros centrų kultūros tarybų veikloje. Būdami tarybose, bendruomenininkai turės dar didesnę galimybę pateikti informaciją apie poreikį, matyti atliekamus darbus, pasiūlyti bendruomeninių organizacijų prisidėjimą ir dalyvavimą kultūrinio gyvenimo organizavime.

– Kokia rajono problematika šioje srityje? Kas džiugina?

– Bendruomeninės veiklos reikalauja daug neatlygintino darbo ir laiko. Daugiausia įtakos gyventojų aktyvumui dalyvauti bendruomeninėje veikloje turi vienijanti problema arba šventė. Nuo pirminio bendruomeninio suaktyvėjimo veiksnio labiausiai priklauso visas bendruomeninės organizacijos ir jos narių tolesnis dalyvavimas veiklose. Kauno rajone yra 25 seniūnijos, ir kiekviena jų turi savo specifiką, nuo kurios labai priklauso bendruomeninės veiklos. Vienų seniūnijų teritorijas smardina regiono atliekų rūšiavimo įmonės, kitur gražiausius gamtos kampelius norima paversti karjerais, ar dėl anksčiau nesukontroliuotos plėtros į naujas gyvenvietes veda pažliugę keliai, neišspręstos viešųjų paslaugų problemomis. Kauno rajone gyvenimas tikrai kunkuliuoja ir negalima visko padaryti, pastatyti ar sutvarkyti per naktį. Be to, reikėtų matyti visumą: kas pasiekta, kiek sukurta, pritaikyta, suorganizuota žmonių gerovei ir patogumui. Nūdienoje viskas sparčiai keičiasi ir prie tų pasikeitusių poreikių reikia ir prisitaikyti, ir prisidėti savo darbu.

Išskirtinė yra ir projektinė veikla, kuri suteikia galimybes realiais darbais keisti savo gyvenamąją aplinką. Rajono bendruomenininkai aktyviai įsisavina LEADER programos lėšas, aktyvių bendruomenių iniciatyva dygsta socialinio verslo daigai, racionaliai panaudojamos Žemės ūkio ministerijos programos lėšos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rėmimo programa. Labai svarbu, kad Kauno rajono savivaldybės administracija taip pat prisideda, bendradarbiauja, palaiko bei skatina. Pačios savivaldybės biudžete numatytas jaunimo užimtumo veiklų ir sporto programų finansavimas. Nuo šiemet startuoja Kauno rajono gyventojų iniciatyva teikiamų projektų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektinių idėjų atrankos ir finansavimo programa.

Galimybių turime nemažai, reikia tik gebėti jomis pasinaudoti. Šalia aktyvaus dalyvavimo dar reikalingas ir kompetencijų ugdymas savanoriavimo pagrindais. Labai džiugina, kad Kauno rajone bendruomeninės organizacijos tikrai stiprėja, o jų interesai yra nuo malonių susitikimų kultūros centruose, aplinkos tvarkymo, sporto ir vaikų žaidimų aikštelių įrengimų, aktyvaus laisvalaikio praleidimo, sporto ir sveikatinimo užsiėmimų organizavimo iki pilietinio švietimo ir ugdymo, savo interesų atstovavimo ir gynimo visose gyvenimo srityse.

O labiausia džiugina tai, kad Kauno rajono bendruomeninėse organizacijose skirtingos kartos sugyvena, užtikrintas pereinamumas. Jauni žmonės įsijungia į bendruomeninių organizacijų veiklą, mato perspektyvą kuriant naujas organizacijas.

– Kaip vertinate tarybos sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Kauno rajono gyventojų iniciatyva teikiamų projektų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektinių idėjų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašas? Kokie turėtų būti tolesni žingsniai? 

– Dalyvaujamasis biudžetas, mano įsitikinimu, pirmiausia parodo pasitikėjimą Kauno rajono gyventojais. Skatina juos apsidairyti aplinkui, atrasti idėją, kurią nori įgyvendinti, prisiimti atsakomybę ją pateikti ir suburti vienminčių ratą, dalyvauti pačiame įgyvendinimo procese. Todėl be fakto, kad atsiras koks nors infrastruktūrinis objektas, ši galimybė prisidės prie gyventojų aktyvinimo spręsti savo gyvenamosios aplinkos formavimo problemas. Tai bendruomenės telkimosi katalizatorius, nes laimės ta idėja, už kurią balsuos daugiausia gyventojų. Tai – poreikio lakmusas, nes pagal pateiktus pasiūlymus bus galima orientuotis, ko trūksta, kuo gyvena, kas rūpi rajono žmogui. Be to, tai puiki galimybė supažindinti visuomenę su procesu, kaip yra įgyvendinami tokie projektai, kiek jie kainuoja, kiek užima laiko ir kokius reikalavimus turi atitikti.

Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimas, patvirtinti Kauno rajono gyventojų iniciatyva teikiamų projektų, skirtų gyvenamajai aplinkai gerinti, projektinių idėjų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašą, išties yra labai sveikintinas. Dabar administracija ruošia konkurso sąlygas ir netrukus bus paskelbtas kvietimas. Labai tikiuosi, kad Kauno rajono gyventojai aktyviai ir racionaliai pasinaudos suteikta galimybe.

– Kokią pakaunę įsivaizduojate, tarkime, po 5 metų ir ko reikia, kad vizija materializuotųsi?

– Nesunku įsivaizduoti, nes Kauno rajonas turi gerus strateginius planus, kurių pagrindinė idėja yra užtikrinti žmogui patogų, turiningą, saugų, socialiai aprūpintą gyvenimą. Kauno rajoną pirmiausia įsivaizduoju gyvą. Dėkinga geografinė padėtis, aplinka, numatomas vis didesnis dėmesys ir finansavimas regionams suteikia galimybes vystytis. Vis dėlto svarbiausi yra žmonės, kurie sugeba matyti, svajoti ir dirbti, kad planai taptų rezultatu. Mano įsitikinimu, ateitis ateina šiandien. Ir šiandien, išties tokiu sudėtingu išgyvenimo metu, Kauno rajone vyksta tiek daug projektų, kurie orientuoti į žmogų ir jo gyvenimo kokybę – tai dirbančios savivaldybėje komandos ir visų gyventojų nuopelnas. Sakoma, kad jei nori ką nors pakeisti, turėti šviesią perspektyvą, reikia pradėti nuo savęs. Ne žodžiais išeiti iš „viską man turi duoti“ zonos, o aktyvai, vieningai, geranoriškai apsidairyti aplinkui, pakeliant akis už savo tvoros, dalyvauti, dirbti ir prisiimti atsakomybę.