Babtuose apsigyvenusiais karo pabėgėliais rūpinasi seniūnijos ūkininkai

Babtų seniūnijos ūkininkai visuomet pasižymėjo atjauta ir labdaringa veikla. Jie materialiai ir produkcija padeda nevyriausybinėms organizacijoms, tiems, kam reikia paramos. Ne išimtis – seniūnijoje apsigyvenusios karo pabėgėlių šeimos ir likę Ukrainoje kautis už laisvę vyrai.

Padovanojo „Nissan“

Neseniai šios šalies kariams per paramos grupę „Blue / Yellow“ Babtų seniūnijoje ūkininkaujantis Andrius padovanojo nuosavą visureigį „Nissan“.

„Džipų rinkliavą per šią grupę organizavo Benediktas Vanagas. Mes automobilį nuvežėme į sostinę, čia jis buvo perdažytas ir išsiųstas į Ukrainą. Karas išmušė iš vėžių, nusprendėme padėti ukrainiečiams, kuo tik galime: drabužiais, maisto produktais, daiktais, degalais. Ūkyje automobilių turime ir daugiau, todėl „Nissan“ nusprendėme padovanoti“, – sakė Andrius.

Netgi paruošto perduoti džipo bagažinę ir galines sėdynes ūkininkas pripildė degalų bakų, arbatos pakuočių, šokolado, žuvies konservų, sausainių, kruopų, greito paruošimo košių, sriubų ir kitų ilgesnio galiojimo produktų.

„Privalome padėti, tai – ne Ukrainos, o mūsų visų karas, jei įveiks juos, eilė gali ateiti ir mums“, – nedaugžodžiavo ūkininkas.

Padarė rinkliavą

Kitas Babtų seniūnijos ūkininkas Vytautas Žmuidzinavičius suorganizavo rinkliavą pinigais ir žemės ūkio produkcija.

„Mano trečiokė dukra mokosi Babtų gimnazijoje. Neseniai į jos klasę atėjo ukrainietė mergaitė ir du berniukai. Kiekvieną vakarą dukra papasakoja vis naujas tų šeimų problemas. Neišlaikė širdis, paskambinau vienam, antram kolegai, sakau: sumetam, vyrai, pinigų į kepurę, reikia padėti mūsų seniūnijoje gyvenantiems karo pabėgėliams“, – pasakojo ne tik Kauno rajone žinomas žemdirbys.

V.Žmuidzinavičius sakė nenorįs įvardyti nei sumų, nei rėmusių ūkininkų pavardžių, kad kurio nors netyčia nepraleistų ir neįžeistų. Jis pabrėžė, kad neseniai lėšas kovojančiai Ukrainai rinko ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Kauno rajono skyrius, Babtų seniūnijos ūkininkai jau buvo paaukoję, tačiau dažnas ir vėl ištiesė pagalbos ranką. Žemdirbys neslėpė: šis pavasaris dėl kelis kartus pabrangusių trąšų, išaugusių degalų kainų jam ir kitiems ūkininkams nėra lengvas.

„Aš pats paėmiau nemažą kreditą, bet vis tiek aukojau“, – neslėpė pašnekovas.

Vienas ūkininkas davė ne tik pinigų, bet ir šviežiai sumaltų miltų, kitas – bulvių, morkų, burokėlių ir kitų daržovių, trečias – žvėrienos konservų.

„Nupirkome dvylika padėklų po 30 kiaušinių, pusę kiaulės iš Kėdainių skerdyklos ir viską išdalijome penkioms seniūnijoje apsistojusioms karo pabėgėlių šeimoms“, – vardijo V. Žmuidzinavičius.

Viena moteris Babtų seniūnijoje apsigyveno su trečioku sūnumi ir į dešimtą klasę einančia dukra. Vienuoliktokas jaunuolis į Lietuvą atvyko su giminaičiais, o dabar jį Babtų seniūnijoje priglaudė svetimi žmonės. Vaikinas išbėgo taip, kaip stovi, net nespėjo pasiimti drabužių, šiuo metu jam reikia striukės. Buvusi direktoriaus pavaduotoja ir mokytoja Regina Prelgauskienė priglaudė tris pagyvenusias seseris ir vienos jų anūkę, o kita šeima – net šešis asmenis, jie verčiasi sunkiausiai, kartais trūksta net maisto.

„Kol kas jie nėra gavę pinigų, todėl pagalba – būtina. Vienoje šeimoje jau sugedo automatinė skalbimo mašina, galvojame, kaip padėti“, – sakė ūkininkas.

Balandžio 4 d. kavinės Babtuose savininkai Sonata ir Egidijus Gasiūnai pakvietė ukrainiečių šeimas į vakaronę. „Visos jos – iš skirtingų kovojančios šalies vietovių, todėl norėjome, kad atvykusios šeimos susipažintų“, – sakė S.Gasiūnienė.

Komentaras

Valerijus Makūnas, Kauno rajono meras

Šiuo metu Kauno rajone yra maždaug pusantro tūkstančio karo pabėgėlių, ir jų srautas nemažėja. Mūsų krašto žmonės jautriai reaguoja į Ukrainos tragediją: gyventojai atveria savo namų duris karo pabėgėliams, stengiasi jiems padėti maisto produktais, aukoja pinigų. Žinoma, svarbus ir moralinis palaikymas.

Pagalbą organizuojame dviem kryptimis: kariaujančiai Ukrainai ir nuo karo siaubo pabėgusioms ukrainiečių šeimoms čia, mūsų krašte. Savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyrius rūpinasi ukrainiečių vaikų ugdymu ir maitinimu.

Kartu su Užimtumo tarnybos Kauno KAD direktoriumi Tautvydu Bielozarevičiumi sutarėme surengti darbo mugę, kurioje galėtų susitikti norintys įsidarbinti karo pabėgėliai ir darbdaviai.

Garliavoje įsikūrusi Pedagoginė psichologinė tarnyba teikia psichologinę pagalbą, didelį darbą atlieka socialiniai darbuotojai ir seniūnai.

Esu ypač dėkingas Karmėlavos, Raudondvario, Samylų, Ringaudų, Neveronių, Garliavos, Batniavos, Akademijos, Vilkijos apylinkių seniūnijų gyventojams ir seniūnams, kurių teritorijose apsigyveno daugiausia ukrainiečių.

Vytauto Žmuidzinavičiaus, Genutės Staliūnienės ir kitų Babtų seniūnijos ūkininkų sumanyta iniciatyva sužavėjo nuoširdumu. Toks jautrus požiūris yra būdingas mūsų kraštui.

Kauno rajono savivaldybės humanitarinė pagalba su medikamentais ir maisto produktais jau yra nukeliavusi į Užkarpatės apskritį, su kuria bendradarbiaujame septynerius metus. Mūsų partneriai ukrainiečiai yra pateikę konkretų pageidavimų sąrašą, todėl organizuojant paramą netenka blaškytis.

Šios apskrities pasididžiavimas – priešakinėse fronto linijose didvyriškai besikaunantis 128 Užkarpatės batalionas. Gavome signalų, kad kariams labai trūksta amunicijos, todėl svarstome galimybę nupirkti visureigį.

Karas dar nesibaigė, todėl solidarumo akcijų reikės ir ateityje.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima