Dulkys apie legioneliozės protrūkį Kaune: sureaguota buvo gerai, dabar svarbiausia – nustatyti pirminį taršos šaltinį

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad Kaune užfiksuotas legioneliozės atvejų skaičius yra didžiausias savo apimtimi per pastaruosius dešimt metų – kelių dešimčių atvejų vienu metu dar nebuvo. Šiuo metu pagrindinė užduotis yra nustatyti pirminį taršos šaltinį, kad būtų apsaugoti gyventojai – tam dedamos visos pastangos.

Situaciją Kaune ministras aptarė pirmadienį susitikęs su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovu Vaidotu Gruodžiu. Po susitikimo surengta spaudos konferencija, kurioje NVSC pasidalino naujausia informacija.

Pasak ministro, per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją mūsų šalyje buvo užfiksuota 118 legioneliozės atvejų, kurie 17-ai pacientų baigėsi mirtimi.

„O dabar mes per vieną situaciją šiuo metu turime jau 22 [užsikrėtusius asmenis], jeigu neklystu, ir 4 mirtis. Viena mirtis yra nustatyta tiksliai – kad nuo legioneliozės. Kiti atvejai – gretutinės ligos arba dar gali patikslintos <…>”, – kalbėjo A. Dulkys.

Anot ministro, versija, kad susirgusius žmones galėjo sieti bendri renginiai, baseinai, prekybos centras, nepasitvirtino. Šiuo metu dedamos visos pastangos, kad būtų nustatytas pirminis taršos šaltinis.

„Iš naujojo NVSC vadovo išgirdau, jog įvertinus inkubacinį periodą, legioneliozės atvejai sutapo su Garliavos vandens siurblinės rezervuarų plovimo darbais. Susirgusiųjų būstuose NVSC specialistų paimtuose mėginiuose aptikta legionelių. Laukiame geriamojo vandens tyrimų rezultatų iš mėginių, kurie buvo paimti daugiabučių namų vandens įvaduose. Kad gyventojai jaustųsi saugūs, daugiabučių administratoriams ir individualių namų savininkams nurodyta atlikti termošoką, kuris panaikina taršą, jei tokia yra, vamzdyne. Tikėkimės, priemonės duos rezultatų. Daugiau atsakymų bus galima pateikti atlikus tyrimą visa apimtimi“, – sakė A. Dulkys.

Ministro nuomone, visuomenės sveikatos specialistai į situaciją sureagavo tinkamai.

„Sureaguota buvo gerai, pakankamai greitai. Matyt, didžiausias sunkumas suvesti į vieną galimą versiją. Dažniausiai būna bendri baseinai, bendros veiklos. Šiuo atveju viskas buvo iš skirtingų vietų. Tai ir sudaro tą sunkumą [nustatant ir reaguojant]“, – sakė A. Dulkys.

Oficialiai nuo legioneliozės mirė tik 1 žmogus, kitų mirties priežastis – gretutinės ligos

NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė patvirtino, jog dauguma užsikrėtusiųjų naudojosi vandeniu iš Vičiūnų vandenvietės. Iš čia vanduo tiekiamas ir į Garliavą, ir į Aleksotą bei į Vilijampolę.

„Kaip žinome, užsikrėtusieji gyveno tuose mikrorajonuose. [Kol kas] negalime teigti, kad tai yra infekcijos šaltinis (Vičiūnų vandenvietė). Tai yra atvejai, kurie sietini su galimu infekcijos šaltiniu, kurį mes bandome įvertinti“, – sakė O. Ivanauskienė.

Pasak jos, pirmadienį NVSC Kauno departamentą pasiekė trijų vandens ėminių laboratorinių tyrimų atsakymai. „Šie vandens ėminiai paimti iš užsikrėtusių gyventojų gyvenamųjų būstų. Tiek šalto vandens mėginiuose, tiek karšto vandens mėginiuose yra nustatyta legionelių“, – kalbėjo NVSC Kauno departamento atstovė.

NVSC žiniomis, šiuo metu Kauno miesto ir rajone legionelioze užsikrėtę yra 22 gyventojai. „Yra hospitalizuota ir šiuo metu gydoma ligoninėje 10 pacientų, iš jų 2 yra Intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriuose. Kiti jau išleisti į namus“, – pirmadienį iš gydymo įstaigų gautą informaciją apie sergančiuosius pateikė O. Ivanauskienė.

Kalbėdama apie 4 mirtis, visuomenės sveikatos specialistė pabrėžė, jog, nors visi mirusieji buvo užsikrėtę legionelėmis, oficialiai nuo legioneliozės mirė tik vienas jų.

„Kitais atvejais [mirtį lėmė] gretutinės ligos: širdies, kraujagyslių susirgimai, kitos plaučių ligos. T. y. nors jiems nustatytas ir legioneliozės sukėlėjas, bet pagrindinė mirties priežastis – ne legioneliozė“, – sakė O. Ivanauskienė.

Pavojingiausia vyresnio amžiaus žmonėms

LRT.lt primena, kad savaitgalį mirė ketvirtas žmogus, kuriam nustatyta legioneliozė. LSMU ligoninėje gydytas vyras priklausė 50–60 amžiaus grupei. LSMU Kauno ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Tvirbutas teigė, kad dėl paciento gyvybės kovota apie savaitę.

Anksčiau nuo legioneliozės mirė du pacientai, turėję sunkių gretutinių ligų ir priklausantys 80–90 amžiaus grupei.

Anot S. Tvirbuto, savaitgalį atvežtas ir LSMU Kauno ligoninės Suaugusiųjų intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriuje paguldytas dar vienas sunkesnės būklės ligonis, kuris priklauso 80–90 amžiaus grupei. Šiame skyriuje taip pat gydomas 70–80 metų amžiaus ligonis, ligoninėje gulintis apie savaitę. Iš viso ligoninėje gydomi 10 ligonių su legioneliozės diagnoze.

Legioneliozės protrūkis Kauno rajone (Garliavoje) ir Kauno mieste (Vilijampolėje ir Aleksote) prasidėjo balandžio 27–gegužės 2 dienomis. NVSC duomenimis, kol kas nėra nustatyta vieno infekcijos židinio – susirgusieji gyveno daugiabučiuose ir privačiuose namuose. Daugiau žinių tikimasi sulaukti šią savaitę, kai bus gauti pirmųjų vandens ėminių iš užsikrėtusių gyventojų būstų tyrimų rezultatai.

Teksto autorius: Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė, LRT.lt

J. Stacevičiaus/LRT nuotr.