Amšiejaus bitės jau neša velykinį medų

Akademijos seniūnijoje, Obelynės gatvėje, įsikūrusiame profesionalaus bitininko, mokslų daktaro Algirdo Amšiejaus ūkyje dūzgia bitės. Vyras tikrina avilius, žiūri kaip bitės peržiemojo, ko joms trūksta.
„Šiemet mano bitynas labai gražiai atrodo, jei stipriai neatšals, toks pavasaris bitėms – rojus. O štai ir motinėlė!“ – atidengęs pirmą avilį šūkteli bitininkas.

Šalčio nebuvo, bitėms krosnies kūrenti nereikėjo. Po žiemos dar visiškai neatsigavo, todėl gauna saldaus gėrimo iš apversto trilitrinio stiklainio.

A.Amšiejus tvirtino, kad prieš Velykas bitės medų nešė nuostabiai. „Šiemet nepasinaudojo lazdynais, bet gal drebulių žiedadulkių pasiims. Dabar šlapynėse žydi miško augalai: plukės, rūteniai, o pievose – pienės, yra ką veikti“, – aiškino mokslininkas.

Praėję metai irgi buvo išskirtiniai. Pirmąjį medų iš avilių A. Amšiejus ėmė balandžio 28 dieną ir penktą kartą per 43 bitininkavimo metus turėjo blindžių medaus. Pats bitininkas labiausiai mėgsta grikių medų.

O kada šiemet pradės kopinėti? „Bitininkystė – ne daržininkystė. Galėčiau tiksliai pasakyti, kada pirmą kartą skinsiu svogūnų laiškus ar valgysiu ridikėlius, o štai bitininkaujant viskas priklauso nuo gamtos“, – šypsosi A. Amšiejus.

Algirdas bitininkyste susidomėjo dar vaikystėje. Būdamas paauglys turėjo 17 aviliukų kamanių. „Kai tėtis šienaudavo pievas, aš būdavau kartu ir, radęs kamanių lizdą, pagaliuku paženklindavau tą vietą. Vakare apsirengdavau kailiniais, užsimaukšlindavau senelio kepurę, pirštines ir pasiėmęs tuščią konservų dėžutę, puoduką ar iš medžio kaladės išskobtą dėžutę eidavau susemti tų kamanių. Iš kaladžių ir drenažo vamzdelių gamindavau aviliukus“, – vaikystės prisiminimais dalinosi A. Amšiejus.

Pirmasis jo rimtas susitikimas su bitėmis įvyko 1973 metais. Tada Algirdas mokėsi technikume ir pas bitininką atliko daržininkystės praktiką. „Pamenu agurkams apdulkinti atvežtos bitės susispietė erškėčių krūme. Mane stipriai sugėlė, bet dėžės nepaleidau ir susėmiau tą spiečių. Bitininkas pažiūrėjo į mane ir pasakė: esi labai kantrus, būsi geras bitininkas. Nuo to laiko ir draugauju su bitėmis“, – pasakojo A. Amšiejus.

Šiandien Amšiejų ūkio bitės – maždaug 200 šeimų – pasklidusios po visą Lietuvą. Tolimiausiai – už 180 kilometrų nuo namų, jos įkurdintos Telšių rajone, prie Virvytės upės. Kitos dūzgia Marijampolės, Šakių ir Kelmės rajonuose, dalis – Algirdo gimtinėje, netoli Liškiavos.

„Nesu „urminis“ bitininkas, kuris bites gabena į rapsų laukus ir medų pardavinėja statinėmis. Turiu keletą ekologiškų vietų, kuriose galima surinkti švaraus, įdomaus skonio medaus. Mes renkame išskirtinį medų ir kokybiškus bičių produktus: žiedadulkes, bičių pienelį, duonelę“, – tvirtino A. Amšiejus.

Vienas garsiausių Lietuvos bitininkų džiaugiasi, kad į šeimos verslą įsiliejo žentas. Sodyboje veikia medelynas, kuris saugiai dirba ir per karantiną: žmonės iš anksto užsisako sodinukų, o pardavėja juos palieka už tvoros.