L. Alsys: ne mano būdui sėdėti ramiai vienoje vietoje ir valdininkauti

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoju Lukas Alsys tapo mažiau nei prieš metus. Patekęs į patį kultūros vėjų, kuriuos sukėlė projektas „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“, sūkurį, sėkmingai juos atlaikė ir žada – šiemet kultūrinis ritmas pakaunėje nelėtės.

– Prieš aštuonerius metus „Kauno diena“ rašė, kad baigėte Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnaziją ir svajojate tapti profesionaliu ir gerbiamu teatralu, o mažiau nei prieš metus pristatė kaip naują Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoją. Ar atsisakėte savo svajonės ir kodėl? Kaip atsitiko, kad gyvenimas jus atvedė į Kauno rajoną?

– Labai smagu buvo prisiminti prieš aštuonerius metus vykusį interviu. Pavyko jį surasti internete ir perskaityti dar kartą – šypseną kelia idealizmo ir maksimalizmo gaidelė balse. Taip susiklostė gyvenimas, kad tapau profesionaliu aktoriumi – baigiau Teatro ir kino vaidybos bakalauro studijas Kaune. Džiaugiuosi suvaidintais vaidmenimis teatre, kai kuriuos branginu ir šiandien. Labiausiai įsiminusios patirtys: vaidmuo Mindaugo Valiuko monospektaklyje ir darbas su Arvydu Lebeliūnu, kurį tikrai vadinau ir vadinu savo mokytoju visomis prasmėmis. Tačiau ilgainiui susidėliojo kiti prioritetai gyvenime, mane pradėjo dominti teorinė teatro pusė, todėl tapau teatrologu. Šiuo metu sėkmingai tęsiu mokslus doktorantūros studijų pakopoje, džiaugiuosi galimybe dalytis žiniomis apie teatrą su studentais, manau, tai žavus derinys, kai teorines žinias papildo ir mano praktiškai įgytos žinios. Tad negaliu sakyti, kad atsisakiau savo svajonės, manau, į ją pradėjau žiūrėti kitu kampu. Kelionė į Kauno rajoną, matyt, buvo kryptinga. Džiaugiuosi, kad mano darbus vertino savivaldybės vadovybė, mane stebėjo kaip augantį ir dirbantį profesionalą, o atsiradus galimybei dalyvauti konkurse eiti dabartines pareigas nė nesudvejojau. Džiaugiuosi būdamas didelės ir profesionalios komandos dalimi, kur galiu toliau stiprėti kaip kultūros vadybininkas. Dažnai sakau: į Kauno rajoną mane atvedė žmonės. Tie žmonės, kurie kuria jame, o tokių labai daug ir visi jie – be galo kūrybingi.

– Neseniai tapote Kauno regiono kultūros tarybos pirmininku. Vis labiau tampate ne kultūros veikėju, o kultūros valdininku?

– Nevadinu savęs valdininku, nors turbūt tai tiesa. Tačiau manau, kad tai yra labiau požiūrio klausimas: ne mano būdui sėdėti ramiai vienoje vietoje ir valdininkauti. Aš pats mėgstu dalyvauti organizuojant renginius, kuriant strategijas ir pan. kaip aktyvus dalyvis, siūlau naujas iniciatyvas Kauno rajone. Stengiuosi veikti kaip kultūros komandos narys, tad save vis dėlto įvardiju kaip kultūros lauko veikėją, kuris atlieka ir valdininko funkcijas. Naujosios pareigos yra labiau simbolinės – džiugu, kad visa regioninė Kauno apskrities kultūros taryba yra ilgamečiai kultūros lauko profesionalai, tad darbuojamės kaip vienas kumštis, jaučiu ir pagalbą, ir palaikymą man kaip naujokui.

– Kokį papildomą krūvį generuoja naujos pareigos? Koks yra pirmininko vaidmuo, atsakomybės?

– Kaip minėjau, dirbame kaip komanda, – naujos pareigos labiau simbolinės. Krūvis, kaip ir visai tarybai, tenka nemenkas, kadangi mūsų apskritis nemaža, o ir pareiškėjų visuomet būna daug – tenka skirti nemažai laiko, siekiant detaliai ir kruopščiai įvertinti kiekvieną paraišką, ją apsvarstyti posėdžio metu. Tad tam tikru metų laiku susidaro nemažas krūvis, bet tai malonus darbas ir gera patirtis: stebėti, kaip auga, keičiasi regiono kultūrinis veidas, įpročiai ir prioritetai. Pirmininko vaidmuo labiau formalus: pirmininkauti posėdžiams, pristatyti tarybos rezultatus ir pan.

– Kauno rajono savivaldybė regione pateikė daugiausia paraiškų – 28. Vadinasi, pakaunė yra aktyvesnė, kultūrinis gyvenimas – gyvybingesnis, įvairiapusiškesnis?

– Svarbu suprasti, kad mūsų kultūros įstaigų tinklas yra itin didelis, o savivaldybės plotas – vienas didžiausių, natūralu, kad siekiant pritraukti naujų iniciatyvų, atsiranda ir daug paraiškų. Žinoma, paraiškų skaičius savaime nėra kokybės rodiklis, bet mes džiaugiamės, kad mūsų kultūros įstaigos ir privačių iniciatyvų siūlytojai kiekvienais metais pateikia vis profesionaliau parašytas paraiškas, tai itin džiugina ir parodo mūsų patyrimą. Negaliu teigti, kad pakaunė aktyvesnė, gyvybingesnė ir įvairiapusiškesnė nei kitos savivaldybės, – tai būtų nesąžininga. Tačiau neslėpsiu ir asmeniškai pasidžiaugsiu: mes esame patrauklūs kultūros profesionalams, kad mūsų žmonės, siekdami parodyti mūsų kultūrinį potencialą, visuomet ieško netradicinių ir inovatyvių sprendimų. Tai sakau ne norėdamas pasipuikuoti. Manau, kad Kauno rajono kultūrinis identitetas tikrai yra labai ryškus, matomas ir vertinamas ne tik mūsų žmonių, bet ir visos Lietuvos ir užsienio žiūrovų. Tai yra žmonių ir savivaldybės ilgo bendradarbiavimo kultūros srityje rezultatas, o tai įrodo ir pastarieji mėnesiai, kai savivaldybę pasiekė ne vienas prestižinis apdovanojimas kultūros srityje.

– Kultūrinis gyvenimas pakaunėje projekto „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ kontekste buvo itin margas. Kokie kultūros srityje bus šie metai?

– Jei grįžtume prie minties, kad aš – valdininkas, sakyčiau, kad man jie bus itin intensyvūs. Turime įsipareigojimą bendruomenei tęsti projekto „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ metu pradėtas iniciatyvas, todėl ruošiamės šiems, 2023-iesiems, metams. Manau, kad jie bus ne ką ramesni nei pernykščiai. Tikiu, kad patirtys, įgytos projekto metu, gyvuos kaip projekto tęstinumas, o ir žmonės įprato prie intensyvaus kultūrinio ritmo, todėl sustoti nevalia. Tad drąsiai sakau, kad šie metai bus itin aktyvūs kultūros srityje.

– Kokius renginius Kauno rajone rekomenduotumėte įtraukti į laisvalaikio kalendorių?

– Kad įsitikintumėte, jog nemeluoju, noriu duoti tik užuominų apie artėjančius renginius. Atvykę į juos pamatysite, kad 2023 m. tikrai intensyvūs ir progresyvūs. Vasario 15 d. susitiksime Raudondvaryje paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, o Vasario 16 d. ją švęsime Užliedžiuose ir įkasime būsimos bažnyčios kapsulę. Tiems, kurie jau planuoja, kuo užsiims pavasarį, kviečiu stebėti ir laukti informacijos apie aitvarų festivalį, kadangi šiais metais jis bus kaip niekada unikalus. Žinoma, pavasarį startuos mūsų žmonių pamėgtas festivalis „Šiuolaikinės seniūnijos“, tad laukite, daugiau informacijos – jau netrukus!

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“

Vyčio Šulinsko nuotr.

Šio straipsnio publikuoti be „Kauno dienos“ leidimo negalima