Aštuoniasdešimtmetį atšventęs A.Kusta labiau linkęs apžvelgti šalies nueitą kelią

Gausų Ringaudų seniūnijos gyventojo, buvusio Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) rektoriaus profesoriaus, Albino Kustos apdovanojimų sąrašą spalio 26 dieną papuošė dar vienas. Aštuoniasdešimtmečio proga akademikui, habilituotam technologijos mokslų daktarui už mokslinę ir aktyvią visuomeninę veiklą Kauno rajono mero Valerijaus Makūno vardu įteiktas Kauno rajono garbės ženklas.

Kauno rajono savivaldybė Lietuvos inžinierius hidrotechniką, habilituotą technologijos mokslų daktarą 2009 m. jau yra apdovanojusi II lygio Garbės ženklu, Žemės ūkio ministerijos Garbės ženklas jam įteiktas du kartus:  2008 ir 2010 metais. A. Kusta yra Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordino kavalierius (2001 m.), o 2005 m. jam suteiktas Utenos rajono Užpalių miestelio Garbės piliečio vardas. Šio Ringaudų seniūnijos gyventojo pavardė puikuojasi ir labiausiai nusipelniusių šalies žemės ūkio sektoriui lyderių Nepriklausomybės metais (1990–2010) dvidešimtuke.

Kauno rajone – šeši dešimtmečiai

Jei nekreiptume dėmesio į trejų metų pertrauką, A. Kusta Kauno rajone gyvena šešis dešimtmečius. 1958 metais iš Utenos rajono jis atvyko studijuoti į tuometinę Lietuvos žemės ūkio akademiją (LŽŪA) ir baigęs įgijęs hidrotechnikos inžinieriaus specialybę, dirbo Skuodo rajone darbų vykdytoju, statybų aikštelės vadovu. 1965 m. jis sugrįžo į savo Alma Mater ir iki 1968 m. mokėsi aspirantūroje. Apgynęs daktaro disertaciją, 1968–1994 m. buvo LŽŪA Hidromelioracijos ir žemėtvarkos fakultete asistentu, vyresniuoju dėstytoju, Hidrotechnikos katedros vedėju, dekanu.

„Hidromelioracijos ir žemėtvarkos fakultete ir Hidrotechninės statybos inžinerijos institute praėjo beveik visas mano darbinės ir kūrybinės veiklos laikotarpis“, – su pasididžiavimu sakė A. Kusta.

Veiklą reformavo iš esmės

Vis dėlto profesorius Kauno rajone ir Lietuvoje labiausiai žinomas kaip tryliktasis LŽŪU rektorius. Šiai aukštajai mokyklai jis vadovavo 1994–2004 metais, būtent tuo laikotarpiu (1996 metų spalio 8 d.) Lietuvos žemės ūkio akademija ir pakeitė pavadinimą. Ekspertų teigimu,  A.Kusta dirbo labai rezultatyviai ir kūrybingai. Jam vadovaujant universiteto veikla buvo reformuota iš esmės – išplėtota mokslo ir studijų bazė, pagerintas žemės ūkio mokslo ir studijų bendradarbiavimas su verslo partneriais bei kitomis mokslo ir studijų institucijomis. Ypač daug dėmesio jis skyrė naujovių sklaidai.

Būdamas slėnio „Nemunas“ direktoriumi, A.Kusta aktyviai rūpinosi, kad Vyriausybės patvirtinta ir

jau vykdoma projekto programa būtų įgyvendinta. Jo, kaip Lietuvos mokslų akademijos nario korespondento, mokslinė ir mokslo organizacinė veikla prisidėjo prie tolesnės Lietuvos žemės ūkio sanglaudos su mokslu, modernaus Lietuvos ūkio plėtotės. Dideli vadybiniai gebėjimai, darbštumas ir nuoširdumas leido prof. A.Kustai dalyvauti ir įnešti kūrybinį indėlį rengiant bei realizuojant ir kitas šalies žemės ūkio, agrarinio mokslo plėtotės programas. Dešimt metų jis buvo Žemės ūkio enciklopedijos mokslinės redakcinės tarybos pirmininku, penkerius – Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos pirmininku.

Jis yra paskelbęs apie 120 aplinkos inžinerijos ir kraštotvarkos krypties mokslinių straipsnių, kartu su kitais autoriais parašė kelis vadovėlius ir monografijas knygą „Geriamasis vanduo sodyboje“. Įspūdingas ir jo žmonos, kuri pedagoginę ir mokslinę veiklą tuometėje LŽŪA irgi pradėjo 1968 metais, Renės Kustienės,  mokslinių darbų kraitis.

Hidrotechnikos inžinierė, technikos mokslų daktarė docentė yra vadovėlio ir knygos bendraautorė. Ji paskelbė per 90 mokslo populiarių straipsnių.

Buvo ir tebėra santūrus

Profesorių pažįstantys žmonės pabrėžė jo gebėjimą nuoširdžiai bendrauti nepaisant rangų, titulų, supratingumą, nesavanaudišką pagalbą, kuklumą.

Apie jubiliejų A. Kusta kalbėjo santūriai: „atbėgo, atšuoliavo visiškai nelaukiamas mano ir mano gyvenimo draugės Renės 80–metis“ ir buvo labiau linkęs apžvelgti ne savo pasiekimus ir nuopelnus, o šalies nueitą kelią.

 „Būta per tą laikotarpį visokių įvykių, ir skaudžių, ir linksmų. Vieni svarbesni, kiti mažiau svarbūs. Skaudūs pokario prisiminimai, artimųjų ir už Lietuvą kovojusių partizanų netektys, Sausio 13–iosios  aukos. Vis dėlto labai džiugu ir svarbu, kad mūsų kartai teko gyventi epochinių įvykių laikotarpiu, kuomet susikūrė ir labai aktyviai veikė Lietuvos Sąjūdis, kai sugriuvo Rusijos imperija – Tarybų Sąjunga, kurią JAV prezidentas Ronaldas Reiganas pavadino blogio imperija, ir kai buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė. Mes visi kaip galėjome stengėmės, kad taip atsitiktų ir dabar jau daugiau kaip 30 metų džiaugiamės laisve ir kuriame laisvą Lietuvą. Galbūt ne viskas mums sekasi labai gerai, bet svarbiausia, kad darome tai, ką norime ir kaip norime, viską sprendžiame patys – Nepriklausomos Lietuvos gyventojai“, – sakė A.Kusta.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, "Kauno diena"