Aktyvios bendruomenės – savivaldos stiprybė

„Bendruomenės yra savivaldos pamatas, todėl didžiuojuosi Kauno rajono žmonėmis, be kurių palaikymo mūsų, politikų, darbas būtų sunkiai įsivaizduojamas. Bendruomenės ne tik inicijuoja projektus, gražina aplinką, bet ir gina gyventojų interesus, jei to prireikia. Žmonės vis labiau supranta, kad gerovė priklauso ne vien nuo valdžios, bet ir nuo jų pačių“, – tvirtina Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Tiria gyventojų lūkesčius

Mero teigimu, svarbu įsiklausyti į žmonių balsą, išgirsti, kas juos labiausiai slegia, ko labiausiai reikia vienoje ar kitoje seniūnijoje. Kas dvejus metus Kauno rajono savivaldybė atlieka sociologines apklausas, iš kurių paaiškėja, kokios problemos seniūnijose aktualiausios, kokie didžiausi gyventojų lūkesčiai, kokius valdžios veiksmus jie vertina teigiamai, o kur dar reikėtų pasitempti.

Savivaldybės vadovų susitikimai su gyventojais irgi padeda išgryninti problemas. „Diskutuojant su Karmėlavos seniūnijos bendruomene, paaiškėjo, kad čia labiausiai trūksta žaliųjų zonų. Bendromis pastangomis vienas parkas atsirado šalia Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos, kitą parką kartu su vietos bendruomene mėginame įrengti Ramučiuose“, – pasakojo meras.

Panašiai siekiama atliepti ir į Giraitės bendruomenės lūkesčius: kitąmet dviejų hektarų teritorijoje taip pat prasidės parko kūrimo darbai.

V.Makūną labiausiai džiugina tos bendruomenės, kurios ne tik laukia valdžios malonių, bet ir pačios rodo iniciatyvą, teikia paraiškas, rašo projektus, rengia talkas. Tai Užliedžių bendruomenės centras, Ramučių, Neveronių, Panevėžiuko, Akademijos, Jadagonių, Ringaudų, Raudondvario kaimo bei Raudondvariečių bendruomenės ir daugelis kitų.

Gynėsi nuo žvyro kasėjų

Savivaldybė ir bendruomenės ne tik kartu imasi darbų, bet ir stoja ginti viešąjį interesą.

Šiemet Kauno rajono savivaldybės tarybai net du kartus teko atremti verslininkų užmačias kasti žvyrą Batniavos seniūnijoje. Sausio 19 d. nepritarta bendrovės „Benefaktor“ planuojamai ūkinei veiklai Virbaliūnuose, o balandžio 20 d. – bendrovės „Rizgonys“ planams Naujienos kaime.

Tarybos posėdžius inicijavęs meras V.Makūnas rėmėsi ne tik teisės aktais, bet ir vietos gyventojų pasirašyta peticija, kurioje priešinamasi verslo invazijai į išskirtinį gamtos kampelį. Pirmuoju atveju kasti žvyrą buvo suplanuota Virbaliūnų kaime, Nemuno pakrantėje, antruoju – Pakarklės miške.

„Suderinti gyventojų ir verslo interesus nelengva. Pasitaiko, kai žmonės ima protestuoti prieš kokios nors verslo įmonės statybas, nors projekto vystytojai laikosi visų įstatymo reikalavimų. Tokiais atvejais savivaldybė neturi svertų ką nors pakeisti, be to, juk ir verslas turi teisę egzistuoti“, – kalbėjo V.Makūnas, pabrėždamas, kad iškilusias problemas svarbu spręsti tariantis ir ieškant kompromisų.

Naugardiškių Don Kichotas

Meras pastebėjo, kad teigiamus pokyčius bendruomenėse lemia aktyvūs lyderiai, gebantys uždegti aplinkinius ir patys inicijuojantys įvairias veiklas. Vienas tokių entuziastų – „Sąnašos“ bendruomenės pirmininkas, Naugardiškių seniūnaitis Ovidijus Jurkša.

Diplomuotas istorikas į aktyvią bendruomeninę veiklą įsitraukė prieš aštuonerius metus. „Gyvenu netoli III forto. Tuo metu jis buvo labai apleistas. Pradėjau rengti talkas – iš pradžių su pusbroliu, žmona, keliais bendraminčiais“, – prisiminė O.Jurkša.

Suvienijus jėgas su dar dviem seniūnaičiais ilgainiui pavyko sutvarkyti forto aplinką. „Žmonės tarsi kažko laukė, bet kas gali kažką pradėti daryti, jei ne tu pats. Pirmieji keleri metai buvo sudėtingi, donkichotiški, viskas judėjo labai iš lėto. Paveldosaugininkai ir gamtosaugininkai dėl to, kad tvarkiau fortą, mane net buvo nubaudę“, – kalbėjo O.Jurkša, vėliau sulaukęs gyventojų ir valdžios palaikymo, pripažinimo.

Kartu dirbdama, spręsdama įvairias problemas, minėdama šventes bendruomenė stiprėjo, o apleistas forto patalpas pavyko paversti patrauklia turizmo ir kultūros erdve, apie kurią jau kuriami filmai, rengiamos televizijos laidos. Fortą pamėgo menininkai.

Forte įrengta vaikų žaidimų aikštelė, įrengtas sporto kampelis su skersiniais, įsigyta šiaurietiško ėjimo lazdų. Netrukus turėtų atsirasti sveikatingumo takas, naujos rekreacinės zonos. Kitąmet III forte vyks „Steampunk“ festivalis, įtrauktas į Europos kultūros sostinės 2022 renginių programą.

Aktyvus policininkas

Raudondvario jaunimo erdvė (RJE) taip pat nestokoja lankytojų. Ši vieta atsirado aktyvaus visuomenininko, Lietuvos policijos mokyklos profesinės taktikos skyriaus vyriausiojo specialisto Daliaus Mackelos, Raudondvario kaimo bendruomenės pirmininko Gintauto Lukausko ir kitų pilietiškų raudondvariškių pastangomis.

Bendruomenė įsikūrė Anelės ir Augustino Kriauzų mokyklos trečiame aukšte, kaimynystėje su Meno mokyklos filialu. Patalpos nedidelės, bet jaukiai ir skoningai įrengtos. Čia yra pianinas, televizorius, kompiuteris, teniso stalas, smiginio lenta. Dalis baldų buvo sumontuota iš europadėklų.

Kauno rajono savivaldybė raudondvariečių iniciatyvą parėmė finansiškai, o bendruomenė prisidėjo įvairiais darbais. „Iš pradžių ieškojome sporto salės, po to nusprendėme sukurti erdvę, kur galėtų kultūringai leisti laiką jaunimas: pažaisti smiginį, šachmatais, padiskutuoti, pažiūrėti gerą filmą ir po to jį aptarti. Manau, kad ateityje ši erdvė prasiplės ir į lauką. Ieškome vietos, kur būtų galima pastatyti rampą riedlentininkams, pažaisti krepšinį“, – kalbėjo praeityje geriausiu Lietuvos policininku tituluotas D.Mackela.

Žygiai ir bendravimas

Kol kas D.Mackela visus norinčius kviečia prisijungti prie ekskursijos po Raudondvarį „Pamokos po pamokų“. „Trasa – 7-11 km, tai ir fizinis, ir protinis aktyvumas. Žygio metu vaikai geriausiai atsiskleidžia, patiria naujų dalykų“, – kalbėjo D.Mackela. Žygeiviai vaišinami kareiviška koše, kurios kai kurie dar nėra ragavę.

Visuomenininkas jaučia pareigą pasiūlyti alternatyvą laikui prie kompiuterio ar telefono, bet pripažino, kad konkuruoti su jaunimą traukiančia virtualia erdve yra nelengva.

Man paauglystėje irgi trūko bendravimo, norėjau stovyklauti, bet tokių galimybių buvo nedaug. Dabar su bičiuliu kas ketvirtį rengiame tėvo ir sūnaus savaitgalius“, – kalbėjo raudondvariškis.

D.Mackela sakė pajutęs, kad berniukams labai trūksta bendravimo su tėvais. Pirmas teigiamas dalykas, susijęs su tokiais savaitgaliais, berniuko pasididžiavimas, džiaugsmas, apėmęs dar iki renginio, kad tėtis jam skirs visą savaitgalį: „Mano tėtis važiuos su manim!“

Tokie savaitgaliai, bendrystė naudinga ir tėvams, nes dalijamasi ir sunkumais, ir džiaugsmais. Pamato, kad įvairių sunkumų patiria ir kiti tėvai, ateina supratimas, kad tie sunkumai galbūt nėra tokie dideli, kaip atrodo.

Svarbios visai valstybei

Aktyvi bendruomenių veikla verda ir kitame Nemuno krante. Zapyškio bendruomeninių paslaugų centro direktorė Jolanta Malinauskaitė kalbėjo, kad šis centras yra pavyzdys, ką gali veikli bendruomenė. „Tai Zapyškio bendruomenės centro, parapijos ir savivaldybės bendradarbiavimo rezultatas“, – tvirtino direktorė. Sausį čia pradės veikti vaikų dienos centras, bus teikiamos paslaugos neįgaliesiems, senjorams.

„Svarbu, kad bendruomenėje būtų lyderis. Žinoma, reikia ir komandos, su kuria jis galėtų dalytis darbus. Trečias faktorius – partnerystė su vietos valdžia, savivaldybe, seniūnija, kitomis bendruomenėmis, partneriais“, – vardijo sėkmingos bendruomenių veiklos sąlygas J.Malinauskaitė.

Aktyvi bendruomenė, anot Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos (KRBOS) pirmininkės Eglės Juozapavičienės, – tai saugesnė kaimynystė, turiningesnis laisvalaikis, daugiau saviraiškos galimybių.

„Mes, bendruomenininkai užsiimame tuo, kas aktualu seniūnijos gyventojams: slaugome senelius, rengiame talkas, tvarkome aplinką, įgyvendiname sporto ar infrastruktūros projektus, organizuojame kultūros renginius“, – kalbėjo E.Juozapavičienė.

Lapėse veikia bendruomenės virtuvė, Linksmakalnyje plėtojamas socialinis verslas. Akademijos bendruomenės parduotuvė „Lokali“ prekiauja vietos gyventojų gaminiais ir dalį pelno skiria bendruomenės kultūros renginiams, socialinėms problemoms spręsti. Ramučių bendruomenė taip pat garsėja socialinėmis akcijomis, darbu su vaikais, jau antrus metus rengiamu projektu „Šviečiantys Ramučiai“.

E.Juozapavičienė pabrėžė, kad aktyvios bendruomenės svarbios kiekvienai seniūnijai, savivaldybei, pagaliau valstybei, nes visuomenininkai atlieka daug svarbių darbų ir stiprina demokratinę savivaldą.

Dirba dvi specialistės

Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo Tomo Didžiulio teigimu, Kauno rajone yra įregistruotos 86 bendruomeninės organizacijos, iš kurių 64 vykdo aktyvią veiklą.

„Kauno rajono savivaldybė skatina bendruomenių kūrimąsi, konsultuoja kylančiais klausimais, prisideda finansiškai. Šiam tikslui kasmet numatomos lėšos, skirtos prisidėti prie bendruomeninių projektų įgyvendinimo; ieškoma kitų galimybių paremti bendruomenių veiklą“, – pasakojo T.Didžiulis.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriuje su bendruomenių atstovais dirba dvi specialistės, kurios padeda išgryninti idėjas, parengti projektus, teikia informaciją apie aktualias programas ir kvietimus, kuriuose galima pretenduoti į finansavimą. Tai ypač svarbu neseniai susikūrusioms bendruomenėms. Savivaldybė ketina periodiškai organizuoti susitikimus su bendruomenių atstovais.

Kauno rajone šiemet taip pat startavo dalyvaujamojo biudžeto programa, kuria siekiama skatinti piliečių iniciatyvas, stiprinti vietos valdžios ryšius su bendruomenėmis, aktyvinti gyventojų dalyvavimą tvarkant viešąsias erdves. Įgyvendinant šią programą, gyventojai kviečiami teikti savo idėjas ir vėliau patys renka labiausiai patinkančią tam sukurtoje platformoje www.dalyvauk.krs.lt. Laimėjusią idėją įgyvendina savivaldybė.

„Šiais metais gyventojai rinko laimėtoją iš dešimt pasiūlytų idėjų, o programai buvo skirta 50 tūkst. eurų suma. Pradžia buvo nelengva, bet gyventojai išgirdo ir įsitraukė į procesus. Tikimės, kad kitų metų kovą sulauksime dar aktyvesnio įsitraukimo, nes tai puiki galimybė gyventojams prisidėti prie savo aplinkos gerinimo“ – teigė T.Didžiulis.

Teksto autorius: Jurgita Šakienė, "Kauno diena"