Akmenė keičia įvaizdį

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas įsitikinęs, kad savivaldos problemos sprendžiamos lengviau, kai mokomasi iš gerųjų pavyzdžių ir dalijamasi patirtimi. Kauno rajono savivaldybė daugiausiai dėmesio skiria partnerystei su kaimyninėmis regiono savivaldybėmis, su kuriomis sprendžiami keleivių pavėžėjimo, švietimo, kelių infrastruktūros, turizmo klausimai. Dėl specifinių plėtros problemų žiedinių savivaldybių bendradarbiavimas taip pat tapo būtinybe. Tačiau, pasak V. Makūno, nedidelės savivaldybės irgi turi vertingos patirties.

Praėjusį penktadienį Kauno rajono savivaldybės komanda apsilankė šiauriniame Lietuvos pakraštyje įsikūrusioje Akmenės rajono savivaldybėje, kuri per pastarąjį dešimtmetį pasiekė proveržį tiek socialinėje, tiek ekonominėje srityse. Tai liudija ir šiame krašte išaugusios nekilnojamojo turto bei būsto nuomos kainos.

Ilgą laiką Akmenė buvo daugiausiai žinoma dėl vienos didžiausių Sovietų Sąjungoje cemento gamyklų. Atgavus nepriklausomybę, „Akmenės cementas“ pakeitė technologiją ir dėl didelės konkurencijos produkcijos gamina mažiau. Tačiau šiandien tai ne vienintelis šio krašto pramonės objektas.

Akmenės savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas ypač džiaugiasi augančiomis investicijomis į prieš penkerius metus įkurtą laisvąją ekonominę zoną ir tikisi, kad nekilnojamo turto vystytojų suplanuotas 700 gyvenamųjų būstų kvartalas padės stabilizuoti krašto demografinę situaciją.

Kauno rajonas Akmenės savivaldybę gyventojų skaičiumi lenkia šešis kartus. Beveik 99 ha teritoriją užimanti Akmenės LEZ irgi kol kas negali prilygti Kauno LEZ, tačiau V. Mitrofanovas tiki, kad tai tik pradžia. „Esame patogioje logistinėje vietoje, arti Latvijos sienos, be to, galime pasiūlyti didelių žemės sklypų“, – Akmenės krašto privalumus vardijo meras.

Šiuo metu Akmenės savivaldybėje gyvenamąją vietą yra deklaravę daugiau kaip 20 tūkstančių gyventojų, tačiau V. Mitrofanovas viliasi, kad kuriamos naujos darbo vietos ir gerėjančios paslaugos padės pritraukti daugiau jaunų šeimų iš emigracijos. Akmeniečių bendruomenę papildė ir nemažas būrys Ukrainos karo pabėgėlių, kurie čia sėkmingai integruojasi.

Naujosios Akmenės gyventojai didžiuojasi rūpestingai tvarkomomis viešosiomis erdvėmis, renovuotais namais, sėkmingai veikiančiais kultūros rūmais, tačiau bene labiausiai – pernai atidarytu Sporto ir sveikatingumo centru su baseinu, pirtimis, krepšinio arena, bokso, stalo teniso ir kitų sporto šakų treniruotėms skirtomis erdvėmis.

13 milijonų eurų vertės kompleksas skirtas visam regionui, čia pramogauti atvyksta ir kaimynai latviai. Beje, vietos gyventojams centro paslaugos kainuoja mažiau. Savivaldybės diegiama akmeniečio kortelė teikia ir daugiau privilegijų, susijusių su viešuoju transportu, kitomis paslaugomis. Panašią kortelę yra pasiryžusi įdiegti ir Kauno rajono savivaldybė, todėl susitikimo metu apie tai buvo diskutuota daugiausiai.

V.Mitrofanovas taip pat pakvietė svečius į Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančią „VMG Lignum Construction“ gamyklą, kuri pirmoji Baltijos šalyse ir vos trečioji Europoje gamina konstrukcijas tvariai statybai. Pasitelkus naujausios kartos suomių, vokiečių ir amerikiečių technologines linijas, čia gaminama sluoksninė lukštų mediena, dvitėjinės sijos, statybinės medžio drožlių plokštės. Šioje gamykloje sukurta 200 darbo vietų, o pasaulio rinkoms kasmet planuojama pagaminti produkcijos už 150 mln. eurų.

Akmeniškai į savo kraštą vilioja ne tik verslą, bet ir turistus. Marso kanjonai – taip kartais vadinami Naujosios Akmenės karjerai, ypač Šaltiškių karjeras, kuris dėl čia esančių molio klodų yra įgavęs rausvą spalvą. Kartais šie karjerai atveriami lankytojams, tada į Naująją Akmenę jų suplūsta tūkstančiai, o miestui tai būna šventė.

Ir V. Makūnas, ir V. Mitrofanovas pastebėjo, kad šiandien savivalda susiduria su įvairiais iššūkiais. Kartais juos nulemia objektyvios priežastys, tokios kaip pasikeitusi geopolitinė situacija, pandemija ar urbanistinė plėtra, o kartais – ir neapgalvotos centrinės valdžios reformos. Vis dėlto abu merai sutarė, kad savivaldos problemas padeda spręsti kūrybiškumas, bendruomenių įtraukimas ir bendradarbiavimas.