Reikalavimai gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

ĮSAKYMAS

 

1996 m. gegužės 8 d. Nr. 165

Vilnius

 

DĖL REIKALAVIMŲ GATVĖMS IR KELIAMS, KURIAIS VYKSTA REGULIARUS

KELEIVINIO TRANSPORTO EISMAS

 

  Siekdamas tobulinti keleivinio kelių transporto darbą,

įsakau:

  1.  Patvirtinti Reikalavimus gatvėms ir keliams, kuriais vyksta

reguliarus keleivinio transporto eismas.

  2.   Nustatyti,  kad  šie  Reikalavimai  galioja   tik   naujai

atidaromiems reguliaraus eismo keleivinio transporto maršrutams.

 

SUSISIEKIMO MINISTRAS                       JONAS BIRŽIŠKIS

_____________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

susisiekimo

ministerijos

1996 05 08 įsakymu Nr.

165

 

R E I K A L A V I M A I

GATVĖMS IR KELIAMS, KURIAIS VYKSTA REGULIARUS KELEIVINIO

TRANSPORTO EISMAS

 

  1.  Reikalavimai gatvėms ir keliams, kuriais vyksta  reguliarus

keleivinio  transporto  eismas, parengti  atsižvelgiant  į  Kelių

įstatymo,  Kelių  priežiūros taisyklių,  Kelių  eismo  taisyklių,

Gatvių  priežiūros  taisyklių nuostatas ir  neprieštarauja  Kelių

eismo   konvencijai,  priimtai  Jungtinių  Tautų   konferencijoje

Ženevoje 1968 metais.

  2.  Šie  Reikalavimai  yra  privalomi  visiems  kelių,  kuriais

vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas, savininkams, tuos

kelius prižiūrintiems ūkio subjektams, reguliariu keleivių vežimu

užsiimantiems ūkio subjektams.

  3.  Reguliarus  keleivinio transporto eismas leidžiamas  tiktai

tais   keliais  ir  gatvėmis,  kuriuose  eismo  sąlygos  atitinka

nustatytus  reikalavimus ir kurių būklė ištisus metus  garantuoja

saugų keleivinio transporto eismą. Atsižvelgiant į kelio būklę ir

eismo  sąlygas, keleivinio transporto eismas gali  vykti  ištisus

metus arba būti sezoninis.

  4.   Maršrutus   (kelius  ir  gatves)  reguliariam   keleivinio

transporto   eismui   parenka  keleivių  vežimų   organizatorius,

savivaldybė,   Valstybinė   kelių  transporto   inspekcija   prie

Susisiekimo ministerijos, dalyvaujant vežėjui.

  5.  Keleivių  vežimo organizatorius maršruto trasos  parinkimui

ir  įvertinimui, ar jis atitinka nustatytus techninius  ir  eismo

saugumo  reikalavimus, sudaro komisiją. Į komisijos sudėtį  įeina

šių institucijų atstovai:

  pirmininkas  -  Valstybinės  kelių  transporto  inspekcijos   -

tolimojo   susisiekimo   maršrutams,   o   vietinio   susisiekimo

maršrutams - atitinkamos savivaldybės;

  vežėjo atstovas;

  Lietuvos   Respublikos   vidaus  reikalų   ministerijos   Kelių

policijos (miesto ar rajono);

  kelio  (gatvės)  savininko  arba už  kelio  (gatvės)  priežiūrą

atsakingo ūkio subjekto;

  atitinkamai miesto arba rajono savivaldybės;

  geležinkelio   priežiūros   tarnybos   (jeigu   maršrute    yra

geležinkelio pervažos).

  6.   Apžiūrint   maršrutą   parenkamos   (įvertinamos   esamos)

sustojimų   vietos,  išmatuojami  pagrindiniai  kelio  parametrai

(ilgis,  plotis, nuolydis, matomumo atstumas), nustatomas  dangos

tipas, pavojingų ir per gyvenvietes einan�?ių ruožų ilgiai,  tiltų

ir  viadukų  gabaritai  bei  techninė  būklė,  įvertinamas  eismo

reguliavimo priemonių (kelio ženklų, atitvarų, šviesoforų ir kt.)

buvimas  ir būklė, geležinkelio pervažų tipas ir būklė bei  kiti,

galintys turėti įtakos eismo saugumui, parametrai.

  7.  Komisija surašo nustatytos formos apžiūros aktą (1 priedas)

ir  daro  išvadą  apie maršruto tinkamumą reguliariam  keleivinio

transporto eismui. Aktą pasirašo ir gauna visi komisijos  nariai,

išvardyti šių Reikalavimų 5 punkte.

8. Pakartotinės maršrutų-trasų apžiūros atliekamos tada, kai

juose iš esmės pasikei�?ia kelių (gatvių) ir statinių parametrai

bei eismo sąlygos. Tolimojo susisiekimo maršrutams apžiūros

iniciatorius - Valstybinė kelių transporto inspekcija, o vietinio

susisiekimo - atitinkama savivaldybė.

 

  9.    Jeigu   kelio   (gatvės)   būklė   neatitinka   nustatytų

reikalavimų,  tai  akte  komisija  nurodo  trūkumus,  dėl   kurių

reguliarus keleivinio transporto eismas negali būti pradėtas arba

turi būti nutrauktas.

  10.  Komisijos  nustatytus trūkumus per akte  nurodytą  terminą

privalo pašalinti kelio savininkas.

  Kitų   akte   nurodytų  darbų,  susijusių  su  kelio   (gatvės)

rekonstravimu,   stiprinimu,   stotelių   ir   papildomų    eismo

reguliavimo priemonių įrengimu, finansavimo ir atlikimo klausimai

sprendžiami derybų tarp suinteresuotų šalių keliu.

  11.   Pašalinus  maršruto  apžiūros  akte  nurodytus  trūkumus,

komisija  kelią  apžiūri pakartotinai, vėl surašo  aktą  ir  daro

išvadą dėl reguliaraus keleivinio transporto eismo galimybės.

  12.  Keliai  (gatvės), kuriais leidžiamas reguliarus keleivinio

transporto eismas, turi tenkinti šiuos reikalavimus:

  12.1.  kelio  sankasos plotis turi būti ne  siauresnis  kaip  8

metrai, jei eismo intensyvumas didesnis kaip 250 automobilių  per

parą, o visais kitais atvejais - ne siauresnis kaip 6 metrai;

  12.2.   gatvės  važiuojamosios  dalies  plotis,  esant   dviejų

kryp�?ių  eismui, turi būti ne siauresnis kaip 6 metrai,  o  esant

vienos  krypties  eismui - ne siauresnis kaip 4  metrai.  Gatvėse

prie    keleivinio   transporto   stotelių   įrengiamos    įvažos

(praplatinimai);

  12.3.  važiuojamoji kelio (gatvės) dalis turi  būti  lygi,  jos

perėjimas į kelkraštį - nuožulnus, o kelkraš�?iai turi būti  kieti

ir lygūs;

  12.4.   skersinis  kelio  (gatvės)  važiuojamosios  dalies   ir

kelkraš�?io nuolydis turi būti ne didesnis kaip 6 procentai;

  12.5.  išilginis kelio (gatvės) nuolydis turi būti ne  didesnis

kaip  8 procentai (išimtiniais atvejais įkalnėse arba nuokalnėse,

trumpesnėse kaip 150 metrų, išilginis nuolydis leidžiamas  iki  9

procentų);

  12.6.  kelio (gatvės) matomumas turi būti ne mažesnis  kaip  60

metrų,  o priešpriešinio transporto matomumas - ne mažesnis  kaip

100 metrų;

  12.7.   matomumas  sankryžose  turi  užtikrinti,  kad  3  metrų

atstumu  nuo kertamo kelio važiuojamosios dalies krašto stovin�?io

automobilio  vairuotojas matytų kelią į abi puses ne mažiau  kaip

po 50 metrų;

  12.8. kelių ruožuose, kur pylimo aukštis yra didesnis kaip  3,5

metro,   o  eismo  intensyvumas  keliu  yra  didesnis  kaip   500

automobilių  per parą - turi būti įrengti apsauginiai  atitvarai.

Atitvarai  taip pat turi būti rengiami ir esant mažesniam  pylimo

aukš�?iui, jeigu kelio posūkiai yra labai staigūs arba šalia kelio

yra vandens telkinių;

  12.9.  reguliarus keleivinio transporto eismas  leidžiamas  tik

per  saugomas arba automatinę šviesoforų signalizaciją  turin�?ias

geležinkelio  pervažas. Matomumas pervažoje turi būti  toks,  kad

lokomotyvo  mašinistas pervažą galėtų matyti iš ne mažesnio  kaip

1200  metrų atstumo, o automobilio vairuotojas, būdamas 50  metrų

nuo  pervažos, traukinį galėtų pamatyti jam esant ne ar�?iau  kaip

400  metrų  nuo  pervažos.  Miestuose, esant  mažesniam  matomumo

atstumui, apie reguliarų eismą sprendžia šių Reikalavimų 5 punkte

numatyta komisija;

  12.10.  gyvenvie�?ių gatvių sankryžose posūkių  spinduliai  turi

būti  tokie,  kad  keleivinio transporto  priemonės,  važiuodamos

kraštine   dešine   eismo  juosta,  galėtų  pasukti   į   dešinę,

neišvažiuodamos į priešpriešinio eismo juostą;

  12.11.    gatvės,   kuriomis   vyksta   reguliarus   keleivinio

transporto  eismas,  turi  būti apšviestos  vadovaujantis  Gatvių

apšvietimo projektavimo normomis;

  12.12.  miesto  ar  miesto  tipo gyvenvie�?ių  gatvėse,  kuriose

vyksta   reguliarus  vietinio  susisiekimo  maršrutinių  autobusų

eismas, pėstiesiems turi būti įrengti šaligatviai arba nuo  kelių

(gatvių) važiuojamosios dalies atskirti pės�?iųjų takai;

  12.13. vietos keleivinio transporto sustojimams (stotelėms)  ir

jų  tipas parenkami vadovaujantis Kelių projektavimo normomis  ir

taisyklėmis   bei  Kelių  eismo  taisyklėmis.  Parenkant   vietas

stotelėms,  pagrindinis dėmesys turi būti kreipiamas  į  matomumą

sustojimo vietose ir į pės�?iųjų saugumą;

  12.14.  užmies�?io  keliuose sustojimų  vietas  reikia  parinkti

keleivių  susibūrimo  vietose,  tiesiuose  kelio  ruožuose   arba

vingiuose  su ne trumpesniu kaip 600 metrų spinduliu, o išilginiu

nuolydžiu  - ne didesniu kaip 4 procentai. Stotelių praplatinimai

abiem   kryptimis  turi  būti  išdėstyti  taip,  kad   transporto

priemonės sustotų ne priešpriešiais ir ne šalia viena kitos,  bet

viena  už  kitos  ne mažesniu kaip 30 m atstumu (pagal  važiavimo

kryptį  - pirmoji stotelė įrengiama kairėje kelio pusėje, antroji

- dešinėje);

12.15. jei visuomeninio transporto intensyvumas didesnis kaip 72

vienetai per valandą, stoteles būtina išskirti;

 

  12.16.  stotelės  užmies�?io  keliuose  turi  būti  įrengtos  už

sankryžų,  ne  ar�?iau kaip 50 metrų už jų, ir ne ar�?iau  kaip  30

metrų  prieš pės�?iųjų perėjas, o transporto priemonių vairuotojai

jas turi matyti iš ne trumpesnio kaip 150 m atstumo;

  12.17.  stotelės  sankryžų  zonoje  gyvenvietėse  ir  miestuose

paprastai rengiamos pervažiavus sankryžą, bet ne ar�?iau  kaip  20

metrų nuo pės�?iųjų perėjos;

  12.18.   galinėse   maršrutų  stotelėse  turi   būti   įrengtos

specialios  apšviestos aikštelės išlipti keleiviams ir  apsisukti

transporto priemonėms. Apsisukimo aikšteles rekomenduojama rengti

dešinėje pusėje eismo į galutinį punktą kryptimi. Bent vienoje iš

miesto  maršruto galinių stotelių turi būti įrengtas  sanitarinis

mazgas;

  12.19. kelio (gatvės) statinių maršrute laikan�?ioji galia  turi

būti  ne  mažesnė kaip maksimali keleivinio transporto priemonės,

kursuojan�?ios tuo maršrutu, masė.

  13.  Visame  maršrute,  kuriuo  vyksta  arba  numatoma  pradėti

reguliarų keleivinio transporto eismą, ir stotelėse kelio ženklai

turi  atitikti Lietuvos standarto LST 1335 „Kelio ženklai“  ir

standarto  LST  1405 „Kelio ženklų ir šviesoforų  naudojimas“,  o

ženklinimas  -  Lietuvos standarto LST 1379  „Kelių  ženklinimas“

reikalavimus.