Smurto artimoje aplinkoje prevencija

Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas – įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Paprastai smurtą patiria silpnesni, priklausomi šeimos nariai – moterys, vaikai, seneliai.

Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės – ne visada akivaizdžiai pastebimos.  Smurtas – tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu, seksualiniu smurtu ar nepriežiūra.

Smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.*

Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.*

 *Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas

Fizinis smurtas

Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Tai tyčinis  fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Fizinio smurto veiksmai gali būti įvairūs: 

• Mušimas, stumdymas, kratymas.
• Daiktų mėtymas, griebimas už plaukų.
• Smaugimas, dusinimas.
• Kandžiojimas, spjaudymas.
• Izoliavimas, grasinimas ginklu.
• Deginimas, kankinimas ir kt.

Psichologinis smurtas

Psichologinis smurtas – tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai yra veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį. Psichologinio smurto veiksmai:

• Nuolatinės įtampos, streso, baimės jausmo sukėlimas.
• Niekinimas, žeminimas, žodinė agresija.
• Vertimas jaustis kaltu (-a).
• Įsitikinimų išjuokimas.

• skambučių ar el. pašto tikrinimas, persekiojimas.
• Atskyrimas nuo draugų ar šeimos.
• Manipuliavimas ir kt.

Ekonominis smurtas

Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Labiausiai paplitusios ekonominio smurto formos:

• Draudimas dirbti.
• Pinigų atėmimas verčiant jų prašyti.
• Lėšų nedavimas būtiniausiems dalykams (maistui, medicinos pagalbai).
• Šeimos biudžeto kontroliavimas; vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai ir kt.

Seksualinis smurtas

Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą. Dažnai dėl gėdos, paniekos, baimės jausmo bei prislėgtumo seksualinę prievartą patyrę asmenys yra linkę tai nuslėpti.  Seksualinio smurto veiksmai:

• Vertimas nusirengti, santykiauti prieš asmens valią jam nepriimtinais būdais, nepriimtinu laiku.
• Vertimas naudoti asmeniui nepriimtinus daiktus lytinio akto metu.
• Vertimas stebėti, kartoti pornografinius veiksmus ar dalyvauti pornografijos filmavime ir kt.

Nepriežiūra

Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra – nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji.

• Fizinė nepriežiūra – kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių.
• Medicininė – kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus.
• Pedagoginė – kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
• Socialinė – kai nesudaroma galimybė socializuotis, asmuo įkalinamas namuose, draudžiama bendrauti; neįgaliam asmeniui nepritaikoma aplinka, kad jis galėtų bendrauti.
• Psichologinė-emocinė – abejingumas, asmens emocinių poreikių neatliepimas.

Specializuotą  kompleksinę pagalbą Kauno rajono gyventojams teikia Moterų teisių asociacija, el. p. mota.mums@gmail.com, tel. Nr. 8 603 89833.