Mobilizacija

Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis specialistas mobilizacijai Algirdas Škėrys

Telefonas, el.p.

+370 37 305 539, algirdas.skerys@krs.lt

__________________________________________________________________________________________

MOBILIZACIJA pagal Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymą yra:

• valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymas (pasirengimą šiam pertvarkymui administruoja Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – MPPD);
• karo prievolininkų šaukimas į privalomąją karo tarnybą ginti valstybės ir (ar) vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinių įsipareigojimų (už karo prievolininkų šaukimą, taip pat ir mobilizacijos ir (ar) karo padėties metu, atsakinga Lietuvos kariuomenės Karo prievolės komplektavimo tarnyba).

Pagrindiniai mobilizacijos sistemos ir priimančiosios šalies paramos teikimo uždaviniai:

• pasirengti vykdyti mobilizaciją;
• paskelbus mobilizaciją, užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų, ūkio subjektų ir piliečių paramą ginkluotosioms pajėgoms;
• paskelbus mobilizaciją, užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą;
• pasirengti ir teikti priimančiosios šalies paramą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Yra trys Mobilizacijos proceso etapai:

• Pasirengimas mobilizacijai – vyksta taikos metu;
• Mobilizacija skelbiama ne vėliau, kaip kartu su karo padėtimi;
• Demobilizacija skelbiama pasibaigus karui arba išnykus priežastims, dėl kurių buvo paskelbta mobilizacija.

Vienas pagrindinių pasirengimo mobilizacijai siekių – pasirengti ir paskelbus mobilizaciją ir (ar) įvedus karo padėtį užtikrinti Vyriausybės nutarimu patvirtintų gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą.

Siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas, Vyriausybė valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms yra paskyrusi valstybines mobilizacines užduotis. Šioms užduotims užtikrinti rengiami mobilizacijos planai, juose numatant užduočiai atlikti reikalingus veiksmus ir priemones (suplanuojamas personalas, reikalingi materialiniai ir finansiniai ištekliai, numatomas reikalingų ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų ar pan. pasitelkimas).

Rengiami šie mobilizacijos planai:

• Valstybės mobilizacijos planas (už šio plano rengimą atsako MPPD);
• Ginkluotųjų pajėgų mobilizacijos planas (atsakinga Lietuvos kariuomenė);
• civilinių mobilizacijos institucijų mobilizacijos planai (už šių planų rengimą atsakingos ministerijos, savivaldybių administracijos ir kitos civilinės mobilizacijos institucijos, kaip: Lietuvos bankas, Valstybės saugumo departamentas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir kt.);

Taip pat svarbu ne tik tinkamai parengti mobilizacijos planai, bet ir:

• užtikrintas mobilizacijos valdymas (už mobilizacijos valdymą valstybėje atsako Valstybės mobilizacijos operacijų centras, o civilinėse mobilizacijos institucijose, t. y. tose institucijose ir įstaigose, kurioms yra skirtos valstybinės mobilizacinės užduotys, – mobilizacijos valdymo grupės);
• numatytas turimų bei planuojamas trūkstamų išteklių (materialinių, žmogiškųjų, finansinių) sutelkimas;
• paruoštas (apmokytas) reikalingas personalas.

Tai yra pagrindiniai pasirengimo mobilizacijai siekiai, tačiau kartu tai yra kintantys procesai, kurie nuolatos turi būti peržiūrimi, vertinami, analizuojami ir, esant poreikiui tikslinami.

Siekdamas gerinti pasirengimą mobilizacijai, MPPD kasmet atlieka mobilizacijos sistemos būklės ir civilinių mobilizacijos institucijų pasirengimo vertinimą, derina civilinių mobilizacijos institucijų pateiktus mobilizacijos planus, vykdo institucijų numatyto civilinio mobilizacinio personalo apskaitą, taip pat organizuoja mobilizacinius seminarus, pratybas. Seminarų ir pratybų  metu ne tik pristatomos su pasirengimu mobilizacijai susijusios aktualijos, galimos situacijos mobilizacijos metu, sprendžiami iškilę klausimai, bet ir skatinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

Mobilizacijos metu taip pat labai svarbus ir piliečių ar ūkio subjektų, kurie nėra mobilizacijos sistemos dalis, vaidmuo. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos piliečiai gali būti pasitelkiami į pagalbą jiems skiriant būtinuosius darbus, o ūkio subjektai pasitelkiami būtinųjų užduočių vykdymui. Be to, mobilizacijos metu Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme nustatyta tvarka gali būti taikoma rekvizicijos ar laikinojo paėmimo priemonė.

Mobilizacijos veikimui labai svarbus bendradarbiavimo principas, kai valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos ir ūkio subjektai, kurie nėra mobilizacijos sistemos subjektai, bendradarbiauja ir padeda mobilizacijos sistemos subjektams įgyvendinti mobilizacijos sistemos ir priimančiosios šalies paramos teikimo uždavinius.