1950 m. birželio 20 d. Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos Prezidiumo įsaku dėl administracinio-teritorinio respublikos padalijimo buvusioje Kauno apskrityje buvo sudaryti trys rajonai: Vilijampolės rajonas (centras Kauno miestas), Panemunės rajonas (centras – Garliava), Vilkijos rajonas (centras – Vilkija).

1955 m. liepos 1 d. sujungus Vilijampolės ir Panemunės rajonus į vieną buvo įkurtas Kauno rajonas.

1962 m. kovo 31 d. buvo sujungti Kauno ir Vilkijos rajonai.

Vietos savivaldos pagrindų įstatymu, priimtu 1990 m. vasario 12 d., Kauno rajonui priskirtas aukštesniosios pakopos – savivaldybės statusas.

Šiandien Kauno rajonas – vienas didžiausių ir tankiausiai apgyvendintų rajonų šalyje. Jo plotas – 149,5 tūkst. hektarų, gyventojų skaičius – per 116 tūkst. (2024 m. duomenys).

Kauno rajonas – žaliasis Lietuvos smaragdas, išsidėstęs pačiame Lietuvos centre, žiedu juosia vieną didžiausių Lietuvos miestų – Kauną. Čia gyva istorija išraiškingai siejasi su gamtos grožiu ir turtais. Nuostabūs trijų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno, Neries ir Nevėžio – vingiai bei slėniai, Kauno marių regioninis parkas ir nepaliesta draustinių gamta bei piliakalniai žavi ir patraukia akį. Kauno rajone yra 3 miestai, 9 miesteliai ir 371 kaimas, kurie įeina į 25 seniūnijų sudėtį.