Čekiškės herbas

Čekiškė – miestelis Kauno rajone. Tik už 2 km nuo Čekiškės teka Dubysa, garsi savo grožiu, vaizdingais kloniais ir miškais.
XIX a. istorikai romantikai Čekiškę priskyrė prie seniausių Lietuvos vietovių, kuriose esą įsikūręs mitologinis didvyris Nemunas – atvykęs iš tolimos Italijos, Dubysos upe jis plaukęs į Žemaitiją. Plaukdami upe, atvykėliai gražioje vietoje sustojo pailsėti. Vieta jiems taip patikusi, kad nutarė sugrįžti čia apsigyventi. Kad rastų šią vietą, šnekėję: „Čia kiškem znoką“ (t. y. „čia kiškim ženklą“). Taip vieta gavusi vardą Čekiškė.
Rašytiniuose šaltiniuose Čekiškės vardas pirmą kartą paminėtas 1600 m., miestelio įsikūrimas siejamas su Čekiškės (Čekakampio) dvaro savininko Jurgio Gedgaudo Mackevičiaus vardu. Jis Piktakiemio kaimo vietoje įkūrė miestelį, 1617 m. pastatė bažnyčią, o 1620–1625 m. įsteigė ir parapinę mokyklą.
1762 m. Čekiškės miesteliui buvo suteikta turgaus ir prekymečio privilegija. Tačiau Čekiškė liko mažu amatininkų ir prekybininkų miesteliu. Pagrindinė miestelio gatvė tapo turgaus aikšte.
Naują architektūros išraišką Čekiškė gavo po 1887 m. gaisro – tapo savaimingai susiklosčiusio radialinio plano miesteliu – urbanistiniu paminklu (statusas suteiktas 1967 m.).
Istorinio herbo Čekiškė niekada neturėjo. Svarstant naujo herbo etaloną buvo atsižvelgta į tai, kad per seniūnijos teritoriją teka Lašiša, Ringovė, Beržtupis, Lazduona, ypač įspūdingi Dubysos krantai. Čia visada gausu turistų ir poilsiautojų.
Pagrindinis vietos gyventojų verslas – žemdirbystė. Svarstant herbo idėjas, daugiausia pritarimų sulaukė turizmas. Jį herbe simbolizuoja baidarė, o gamtos grožį ir verslus – danguje spindintis kviečių vainikas. Kviečių varpų vainikas ankstyvosios žemdirbystės kultūrose yra derlingumo ir gyvybės šaltinis – gamtos simbolis.
Čekiškės herbo etaloną 1999 m. sukūrė dailininkas Arvydas Každailis, 1999 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos prezidentas dekretu patvirtino Čekiškės herbą.