Neveronių herbas

Neveronių seniūnija yra įsikūrusi Kauno rajono rytinėje dalyje. Tai nauja Kauno priemiestinė gyvenvietė, ribojasi su pagrindine Lietuvos magistrale Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Netoli ir Kauno marios, o seniūnijos teritoriją iš visų pusių juosia miškas, pelkių ir raistų plotai.
Seniūnijos centras – Neveronys. Ši vietovė istoriniuose šaltiniuose minima 1744 metais. Seniūnija įkurta 1996 m., jos plotas – 1,2 tūkst. ha. Seniūnijoje yra dar du kaimai.
Neveronys savo istorinio herbo niekada neturėjo. Svarstant naujo herbo simbolius, nutarta herbe pavaizduoti juodąjį gandrą, įrašytą į Raudonąją knygą, kuris peri ir gyvena Neveronių miškuose. Juodasis gandras vengia žmogaus kaimynystės ir lizdus suka tik senuose medžiuose, ypač ąžuoluose.
Kasmet ankstyvą pavasarį grįžtantys paukščiai simbolizuoja prisikėlimą. Krikščionybėje gandras – blogio priešas, nes ryja gyvates ir yra tyrumo bei dievobaimingumo emblema. Lietuvių kultūroje gandras yra darnios šeimos, meilės gimtinei ir saviems namams simbolis.
Europoje veikia Europos gandrų miestų organizacija (ESCO), vienijanti 8 Europos miestus, kurių herbuose pavaizduotas gandras. Neveronių seniūnija siekia tapti šios organizacijos nare.
Neveronių herbo sidabriniame lauke pavaizduotas juodasis gandras pakelta koja, snape laikantis žuvį. Gandro kojos, snapas, akis ir žuvis – raudoni. Žuvis, kurią gandras laiko savo snape, tiesiogiai siejama su vandeniu, tačiau ji yra ir vienas seniausių slaptųjų Kristaus simbolių: pakrikštyti krikščionys tapatinami su žuvimi, nes jie atgimė krikšto vandenyje. Popiežiaus žiede taip pat yra žuvies atvaizdas. Sidabrinė (balta) skydo spalva heraldikoje reiškia turtą, dorą ir skaistumą. Ji – viena iš visatos elementų – vandens spalva. Juoda spalva reiškia išmintį, išsilavinimą, mokslą. Tai ir žemės spalva. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas, Lietuvos Respublikos prezidentas Neveronių herbą patvirtino 2009 m. kovo 23 dieną.