Kačerginės herbas

Kačerginė, Kauno rajono panemunių puošmena, yra kairiojo Nemuno krante, gražiame pušyne, 16 km nuo Kauno.
Kačerginės pradžia – žvejų kaimelis. XIX a. pab. jis buvo vadinamas Blusyne. Apsigyvenus ūkininkui Kačergiui, ši vietovė imta vadinti Kačergine, nors greta buvo vartojamas ir Pušilo (pušų šilo) vardas.
Nuo seno čia žmones traukė vaizdingos Nemuno pakrantės ir kvapnūs pušynai. Išaugus gyvenvietei ir pasistačius vasarnamių, 1933 m. gyvenvietei buvo suteiktas kurorto statusas (nuo 1997 m. – miestelio).
Pirmieji poilsiautojai Kačerginėje pasirodė XX a. pradžioje. Kačerginę buvo pamėgę rašytojas Juozas Biliūnas, kalbininkas Jonas Jablonskis, muzikai Juozas Naujalis, Stasys Šimkus, architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir kiti.
Namas V. Mykolaičio-Putino gatvėje Nr. 34 primena, kad čia nuo 1961 m. iki 1967 m. vasarodavo ir 1967 m. birželio 7 d. mirė rašytojas prof. V. Mykolaitis-Putinas. Neužmirštas ir rašytojo Jono Biliūno atminimas: viena gyvenvietės gatvių pavadinta Jono Biliūno vardu.
Kačerginėje saugomas rašytojo ir pedagogo Prano Mašioto ir jo sūnaus pedagogo Jono Mašioto atminimas. 1938–1940 m. jie vasaras praleisdavo Kačerginėje. Miestelyje yra įsikūrusi Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugija, sauganti šių įžymių pedagogų atminimą.
Kačerginė garsėja kaip vaikų ir jaunimo poilsio kurortinė vietovė. Čia veikia ir Kačerginės vaikų sanatorija „Žibutė“. Sporto mėgėjus traukia šalia Kačerginės esanti automobilių ir motociklų lenktynių trasa, vadinama Nemuno žiedu.
Istorinio herbo Kačerginė neturėjo. Heraldikos komisijoje svarstant, koks turi būti naujai kuriamo herbo etalonas, nutarta pavaizduoti kankorėžius mėlyname lauke, išreiškiančius gyvenvietės, įsikūrusios pušyne, specifiką.
Kačerginės herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis, Lietuvos Respublikos prezidentas jį patvirtino 1999 m. rugpjūčio 12 d.