Rajonas

Lapės – ar­che­o­lo­gi­nė dvarvietė

Kau­no r. La­pių sen. archeologinė dvar­vie­tė, vals­ty­bės sau­go­ma pa­vel­do ver­ty­bė, yra de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te, apie 250 m nuo upės ir apie 150 m nuo Kau­no–Žei­mių ke­lio, ei­nan­čio pa­kran­te, prie to ke­lio at­ša­kos La­pių mies­te­lio link, ke­lio į La­pes kai­rė­je pu­sė­je. Iš­li­kę mū­ri­nių dva­ro rū­mų griu­vė­siai.

Pa­sa­ko­ja­ma, kad se­no­vė­je dva­re gy­ve­nę trys bro­liai kal­vi­nai. Nuo rū­mų į baž­ny­čią bro­liai bu­vo nu­tie­sę ge­le­ži­nį til­tą, ku­riuo va­žiuo­da­vę į baž­ny­čią, pa­si­kin­kę meš­kas. Tas pa­sa­ko­ji­mas pa­na­šus į le­gen­dą. Ži­no­ma, kad La­pių dva­ras 1591 m. pri­klau­sė Kro­ku­vos kaš­te­lio­nui S. Bo­na­rui. 1620 m. dva­ras – jau Va­lat­ke­vi­čių nuo­sa­vy­bė. Vė­liau dva­rą val­dė Že­mai­ti­jos se­niū­nas ir Vi­tebs­ko kaš­te­lio­nas Jo­nas Al­fon­sas Lac­kis, ku­ris čia bu­vo pa­si­sta­tęs pi­lies for­mos rū­mus. Jie ga­lė­jo bū­ti su­griau­ti per 1655–1661 m. ka­rą su Ru­si­ja ir Šve­di­ja ir jau ne­be­at­sta­ty­ti. 1740 m. mi­ni­mi dva­ri­nin­kai Chel­kov­skiai. Iš jų 1781 m. dva­rą pir­ko Kau­no pa­vie­to rot­mist­ras D. Tiš­ke­vi­čius. Pa­čio­je XVIII a. pa­bai­go­je dva­rą val­dė J. Si­vic­kis, XIX a. – R. Ra­tau­tie­nė, G. Sa­ka­laus­kas. Tar­pu­ka­riu La­pių dva­rą įsi­gi­jo Kau­no bur­mist­ras, pas­ku­ti­nis tar­pu­ka­rio ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos prem­je­ras An­ta­nas Mer­kys.