Žilą senovę menantis Pyplių piliakalnis labiau atsivers visuomenei

Piliakalnių metais Kauno rajone daugiausiai dėmesio sulaukė legendomis apipintas, vietos gyventojų ir turistų mėgstamas Pyplių piliakalnis. Spalio 20-ąją pradėti jo sutvarkymo darbai.

Tvarkomuosius piliakalnio paveldosaugos ir statybos darbus Kauno rajono savivaldybė patikėjo atlikti „HSC Batic“ bendrovei. Pagal parengtą techninį projektą bus atstatytos pažeistos piliakalnio dalys, apsauginis pylimas, panaikinti erozijos židiniai, užpiltos karo laikų apkasų liekanos. Iškirtus menkaverčius medžius ir krūmus, atsivers vaizdas ir išryškės piliakalnio siluetas. Bus įrengti saugūs laiptai, pėsčiųjų ir terasuoti takai, suformuotas lankymo maršrutas.

Su dviračiais prie piliakalnio bus galima atvykti nuo šiaurinės pusės, čia bus įrengti stovai šioms transporto priemonėms. Atvažiavusieji automobiliais, juos galės palikti pietinėje pusėje įrengtoje stovėjimo aikštelėje. Eismas piliakalnio papėdėje bus ribojamas, nedrausminguosius sustabdys užkardos. Nors Pyplių piliakalnis nėra labai aukštas, pavargusieji galės pailsėti įrengtoje atokvėpio aikštelėje.

Šiuo metu vyksta Pyplių piliakalnio prieigų tyrinėjimo darbai, jau ištirtas 216 kv. m plotas. Pasak archeologo Zenono Baubonio, aptikti įvairių laikotarpių radiniai leidžia teigti, kad gyvenimas Pyplių piliakalnio apylinkėse vyko jau nuo paleolito, kai pirmieji į Lietuvos teritoriją atklydę elnių medžiotojai šioje vietoje buvo įrengę stovyklavietę.

Palankios sąlygos kurtis Pypliuose gyventojams išliko ir vėlesniais laikais. Senovės gyvenvietės teritorijoje taip pat aptikta grublėtosios keramikos šukių, o vienoje duobėje – beveik visas grublėtosios keramikos puodas, preliminariai datuojamas VI–VIII a. Tarp radinių – ir geležies lydymo krosnelė, datuojama VIII– XI a. Iš piliakalnio laikotarpio aptiktas kryžiuočių arbaleto strėlės antgalis, datuojamas XV– XVI amžiumi, kiti radiniai.

„Piliakalniai yra svarbūs kraštovaizdžio elementai, menantys seniausią mūsų valstybės istorijos laikotarpį. Šį turtą stengiamės panaudoti ne tik turizmui, bet ir patriotiniam auklėjimui“, – sakė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

2017-aisiais, Piliakalnių metais, savivaldybė skyrė 20 tūkst. eurų, o seniūnai kartu su bendruomenėmis sutvarkė 10 piliakalnių: šalino menkaverčius krūmus, įrengė keliukus, laiptus, apžvalgos aikšteles, pastatė informacinius ženklus.

Turistus ir vietos gyventojus Pakaunės piliakalniai vilioja ne tik nuo jų atsiveriančiais nuostabiais vaizdais, bet ir legendomis. Bene labiausiai jomis apipintas Pyplių piliakalnis. Iki šių dienų išlikę žmonių pasakojimai apie tai, kad piliakalnį prancūzai kepurėmis supylę, kad piliakalnyje buvusi skylė, jog viršūnėje stovėjusi lietuvių pilis, kurią, pilies kunigaikščiui išvykus į karą, sudeginę priešai.

Legendos byloja, jog ant Pyplių piliakalnio seniau klajodavo daug negerų ugnelių. Kiti tiki, jog piliakalnyje kažkas užkasė puodą su pinigais, tačiau ieškoti lobių nepatariama, mat radusiajam gresia nelaimės.

Komentarai (0)

Parašykite savo nuomonę:

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami automatiškai

Neprisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami tik patvirtinus administratoriui

: