Pakaunėje daugėja milijoninių fermų

Kauno rajone jau veikia dvi milijoninės fermos. Jos įspūdingos ne tik augintinių skaičiumi, bet ir pastatų mažumu. Vienoje jų auginami Kalifornijos sliekai, o antroje – svirpliai. Mažutės bendrovės, kuriose dirba tik šeimos nariai, gaminami ir originalūs galutiniai produktai.

Idėją pasufleravo „Fazer“

Norvegijoje savam verslui kapitalą kaupęs Donatas Glušauskas dairėsi nišos, domėjosi inovacijomis ir ateities maistu. „Ir visiškai atsitiktinai per užsienio žinių kanalą pamatėme reportažą apie tai, kad Skandinavijoje „Fazer“ pradėjo kepti duoną su svirpliais. Tai buvo 2017 metų vasaris, o balandį jau apsilankėme įmonėje, netrukus iš jų parsivežėme pirmuosius svirplių kiaušinius ir įrangą, tapome partneriais ir dvejus metus teikėme svirplius „Fazer“, – verslo pradžią prisiminė bendrovės „Acheta“ direktorius.

Netradicinio verslo savininkas čia pat praplėtė lakonišką įžangą, liudijančią, kad ne viskas buvo taip paprasta. Kaip užauginti svirplius, Donatas su broliu Marium mokėsi dvejus metus, tyrinėjo, kaip pagaminti svirplių produktus. Dar pusės metų prireikė, kol bendrovė gavo visus veiklai reikalingus dokumentus.

„Jei jau imamės tokio įdomaus verslo, turime padaryti patį geriausią produktą“, – taip išsikeltus tikslus įvardijo bendrovės direktorius Donatas Glušauskas. Kiti gamintojai iš svirplių išgauna 50-55 proc. baltymų, o „Acheta“ – 65 procentus. Tokiam rezultatui išlaikyti svarbu patalpų, kuriose auginami svirpliai, temperatūra, drėgmė, šviežias oras, sterilumas, augintinių maistas. Fermoje Altoniškių kaime (Zapyškio seniūnija) svirpliai šeriami specialiu Suomijoje iš ekologiškų grūdų pagamintu pašaru. „Karantino metu, kai užstrigo siuntos, svirplius maitinome obuoliais. Tačiau auginant tokį skaičių, tai ne – išeitis. Vaisiai ir daržovės greitai genda, todėl dėl šviežio pašaro trūkumo visa kolonija gali nugaišti.“ , – pabrėžė verslininkas.

Fermoje nustebina augintinių skleidžiama melodija – tai svirplių vilionė daugintis. Ciklas nuo kiaušinėlio padėjimo iki nariuotakojų tinkamumo apdoroti maistui užtrunka 32-34 paras. Užaugęs svirplys sveria apie 0,3 gramo, o išeiga – 30 procentų. „Įsivaizduokite, kiek jų reikia užauginti, norint gauti 1 kg miltų ar džiovintų svirplių“, – šypsojosi D.Glušauskas.

Gausina produktų krepšelį

80 kv. m patalpoje šiuo metu knibžda apie 1 mln. svirplių. Kai jie užauga, dalis paruošiama maistui, o kiti paliekami reprodukcijai. Fermoje tilptų apie 4 mln. augintinių, tačiau kol rinka pratinama prie naujo produkto, broliai verslo plėsti neketina. Šiuo metu daugiausia investuojama į pakuotę, edukaciją. „Pradėję reklamuoti svirplių produktus supratome, kad žmonės nežino, o kuo gi naudingi svirplių gaminiai, dėl to darome nemažai degustacijų ir pristatymų, pasakojame, kuo jie naudingi kasdieninėje mityboje. Kol kas žmonės labiau perka iš smalsumo. Noriu, kad pasirinkimas peraugtų į kitą stadiją – kad būtų perkama kasdienei mitybai“, – sakė D.Glušauskas.

Verslininko žodžiais, džiovintuose svirpliuose itin daug baltymų – net iki 65 proc. arba beveik dvigubai daugiau nei jautienoje. Geležies kiekiu jie lenkia špinatus, produkte taip pat gausu skaidulinių medžiagų. Prieskoniais pagardintiems džiovintiems svirpliams nereikia jokio papildomo paruošimo – galima valgyti tiesiai iš pakelio, gardinti salotas, patiekti kaip užkandį. Tiek šiame produkte, tiek miltuose nėra laktozės, glitimo bei GMO.

Vos kelis mėnesius veikianti bendrovė jau gali pasiūlyti natūralius bei 6 skirtingų skonių džiovintų svirplių užkandžius ir miltus. Jų įsigyti galima internetu arba penkiose parduotuvėse Vilniuje, Kaune, Vilkaviškyje ir Zapyškyje.

Šiuo metu baigiami kurti dar keli produktai su svirplių miltais. Vienas jų – traški duonelė. Kol kas milijoninėje fermoje ir produktų iš svirplių gamybos „fabrike“ sukasi tik Donatas ir jo brolis Marius, tačiau, atsiradus naujiems gaminiams, reikės dar mažiausiai keturių darbo rankų.

Per mėnesį „Acheta“ pajėgi pagaminti apie 200 kg svirplių produktų. „Kol kas viską darome vietoje ir patys, kai jau turėsime daug produktų ir išaugs paklausa, gamybą perduosime specializuotoms įmonėms“, – planais dalijosi pašnekovas.

Nori dirbti savo malonumui

Kitos milijoninės fermos savininkė Dovilė Padūmienė, netradiciniame versle sukasi jau devinti metai. Koks jis, sufleruoja pavadinimas – Kalifornijos sliekų ferma „Sliekynė“. Ji dar gigantiškesnė, nes čia gyvena apie 10 milijonų sliekų.

Stankūnų kaime (Vandžiogalos seniūnija) gyvenanti ir dirbanti verslininkė patikino abu produktai – sliekai ir jų gaminamas biohumusas – vienodai pelningi. Sliekus perka ne tik norintys verstis sliekų auginimu ir biohumuso gamyba, bet ir žvejai. Tiesa, žūklei jūroje, fermos augintiniai yra per maži. Biohumuso pirkėjų ratas platesnis: tai daržininkai, sodinininkai, gėlininkai. „Kol kas tik su medikais nebendradarbiaujame“, – patikino Dovilė. Anot jos, biohumusas tinka ir purvo vonioms.

Jei neseniai savo verslą pradėjęs D.Glušauskas karantiną išnaudojo leidimams gauti, tai D.Padūmienė šį laikotarpį vadina itin puikiu jos verslui. „Karantinas uždarė visus namuose. Žmonės naujai atrado balkonus: puošė juos gėlėmis, ėmė auginti prieskoninius augalus ar pavertė mini daržais su salotomis ir žemaūgiais pomidorais. Atsirado didžiulis poreikis biohumusui. Ne visos parduotuvės suskubo organizuoti internetinę prekybą, todėl pirkėjai, suradę kontaktus, patys atvažiuodavo į ūkį apsipirkti. Tai buvo labai darbingas metas“, – pasakojo moteris.

Netgi itin suklestėjusi prekyba D.Padūmienės nepaskatino plėstis. „Esame ant ribos. Jei galvotume plėstis, reikėtų komercializuotis, samdyti žmonių, šeimos jėgų nepakaktų. Kai samdai darbuotojų, prie jų prisiriši ir nebesi laisvas. Norime dirbti savo malonumui ir išlaikyti kokybę“, – patikino Kalifornijos sliekų fermos „Sliekynė“ savinininkė.

Postūmiu tapo dėdės dovana

Prieš užsukant verslą, šeima buvo įsigijusi namą su 9 arų sklypu. „Žemė jame buvo nederlinga, morkos užaugdavo kaip špygutės. Su kaimyne vis pakalbėdavome, kad parduotuvėje neįmanoma nusipirkti geros žemės, vien tik durpių, kurios padidina dirvožemio rūgštingumą. O savo darže pilti mineralinių trąšų nesinorėjo“, – prisiminė Dovilė.

Kartą nuvažiavus į svečius pas dėdę, Dovilė išdėstė šią problemą. „Dėdė padovanojo kibirą sliekų. Grįžusi juos išpyliau į kompostinę. Didelių stebuklų nesitikėjau. Pavasarį prakrapščiau tą kompostinę, apsidžiaugiau, galvoju, geras, šiukšlių krūva tapo maloniu pačiupinėti dalyku. Biohumusą išbarsčiau darže, kai užderėjo braškės, akys ant kaktos išlipo. Tuomet patikėjau, koks tai naudingas produktas“, – pasakojo ūkininkė.

Kadangi motinystės atostogos jau ėjo į pabaigą ir buvo metas grįžti į darbą, moteris apsisprendė jį mesti ir pradėti savo verslą. Žinoma, sliekų bandą padaugino ne iš kibiro dovanotųjų, juos paliko kompostinėje, kad nereikėtų, kaip juokavo, keisti registracijos vietos. Nors šie bestuburiai gyvūnai labai vislūs, būtų tekę ilgai laukti, kol banda padidės iki norimo dydžio, todėl D.Padūmienė nusipirko 250 kg sliekų.  

Fermos savininkės žodžiais, sliekus užtenka kartą per savaitę pašerti, žiemą jie iš viso miega. Miegojimo tarpsnis priklauso nuo temperatūros, kuo ilgiau šalta, tuo ilgiau neatsibunda ir sliekai. Jiems maitinti D.Padūmienė perka galvijų ir arklių mėšlą. Pridėjusi šiaudų, medžių lapų, pagamina kompostą. „Iš karto mėšlo duoti negalime, nes jis, gavęs deguonies, pradeda kaisti. Sliekai – gyvi padarai, jiems maksimali kritinė temperatūra yra apie +40°C, aukštesnėje sliekai iškeptų, būtų nebe ferma, o sliekų troškinys“, – vaizdžiai priežiūros niuansus dėstė pašnekovė.

Šeriant į vieną kvadratinį metrą pilama 50 litrų komposto. Kai sliekai jį suėda, gaunamas biohumusas, kuris jau neturi mėšlo kvapo, yra birus ir purus. „Kai vermiložes (specialias dėžes – red. pastaba) pripildome iki tam tikro aukščio, sliekai perkeliami. Šis darbas užtrunka nuo savaitės iki 1,5 mėnesio, priklausomai nuo to, kiek sliekų reikia perkelti. Jie apgyvendinami naujoje vermiložėje, joje neįdarbinti sliekai parduodami, o senojoje biohumusas brandinamas. 100 proc. išrankioti sliekų iš biohumuso neįmanoma, neperkelti žūsta, virsdami amino rūgštimis“, – sakė Dovilė.

Iš vienos tonos mėšlo sliekai pagamina 150-200 kg biohumuso. Dėl turimų augalams naudingųjų maisto medžiagų 1 t biohumuso prilygsta 10-15 t mėšlo. „Kaimynai nesiskundžia, kad smirdi, nereikia šakėmis mojuoti ir sklaidyti krūvas mėšlo. Smagiai pabarstai nedidelius kiekius – 4-5 litrus į kv. m – biohumuso ir lauki derliaus“, – tvirtino „Sliekynės“ savininkė.

Teksto autorius Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena“

Komentarai (0)

Parašykite savo nuomonę:

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami automatiškai

Neprisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami tik patvirtinus administratoriui

: