M. Levickis moksleiviams pažadėjo, kad klasika nemirs

Jau antrą kartą Raudondvario dvaro Menų inkubatoriuje vyko projektas „Muzikos pamoka su Martynu Levickiu“. Į interaktyvią pamoką apie muzikos istoriją, pasakojamą akordeono virtuozo,  „accoAkademijos“ vadovo, Raudondvario dvaro Menų inkubatoriaus partnerio M. Levickio, susirinko apie pusė tūkstančio 5–12 klasių mokinių iš Kauno rajono mokyklų.

Keli šimtai porų smalsių akių susmigo į scenoje pasirodžiusį M. Levickį, kuris vėliau paaiškino, kad to, ką pasakojo savo kiek ilgiau nei valandą trukusioje pamokoje, dažnai nežino net muzikos profesionalai. Muzikos istoriją – nuo neandartaliečio dūdelės, pagamintos iš kaulo, iki Viduramžių, Renesanso, Baroko, Klasicizmo, Romantizmo epochų ir XX a. performansų bei XXI a. technologijų – Martynas pasakojo pasitelkdamas ir grąžtą bei kavamalę, ir arbatinukus, ir filmuotą siužetą apie sumuštinių gamybą, ir humorą, ir klausimų atsakymų stalo teniso principu pilnai Menų inkubatoriaus salei.

Jis pakvietė į sceną savanorius – Saulę iš Kulautuvos pagrindinės mokyklos, Nojų iš Neveronių gimnazijos, Tomą iš Vilkijos gimnazijos – ir pateikė užduotį: iš daiktų, kuriuos gavo kiekvienas, sukurti po muzikos instrumentą. Iš ryžių, šiaudelių, dėžučių, šaukšto, gumelių, taurės, žirklių, sąvaržėlių gimė miniatiūrinė improvizuota gitara, mušamasis instrumentas ir toks instrumentas, kuriam pavadinimas dar nesugalvotas, bet visi įsitikino, kad įpylus į taurę vandens ir jos kraštu slystant pirštui išgaunamas labai įdomus garsas.

Prie savanorių prisijungus Lukui iš Šlienavos pagrindinės mokyklos buvo išbandyti du M. Levickio sukonstruoti instrumentai iš vamzdžių, pirštinės, traškučių pakelio. Papūtus pasigirdo sodrus ūkimas, panašus į galingo jūrinio laivo.      

Paskui keturi moksleiviai ir M. Levickis savo instrumentais atliko trumpą muzikinę improvizaciją „Vasara kaime“. Kūrinys priminė žiogų čirpimą, į kurį įsiterpė baubianti karvė. Salė juokėsi.

Ko nebuvo „Muzikos pamokoje su Martynu Levickiu“? Telefonų skambučių (apie pusė tūkstančio išmaniųjų telefonų buvo pavyzdingai nutildyti. Kauno rajono moksleiviai padarė tai, kas net iškiliems operos gerbėjams ne visada pavyksta). Nebuvo akordeono muzikos ir išvis nė žodžio apie šį instrumentą („Toks mano sumanymas. Tai pamoka apie muzikos istoriją. Kitas žanras“, – vėliau po renginio paaiškino Martynas). Ir, žinoma, nebuvo nuobodulio, nes M. Levickio pasakojimas, apimantis skalę nuo žaismingų pavyzdžių iki fundamentalių išradimų, išties kaustė dėmesį.

Ar žinote, kad šiandien neturėtume Johano Sebastiano Bacho muzikinių šedevrų, jei ne Feliksas Mendelsonas, kuris turguje įsigijo pirkinį, suvyniotą į J. S. Bacho rankraščius? Ar girdėjote telefono „Nokia“ melodiją, atliekamą kaip fuga? Ar tikite, kad klasika nepasens ir nenumirs? M. Levickis tuo neabejoja. Ir, ekrane šviečiant užrašui „Muzika yra jėga“, palinkėjo Kauno rajono moksleiviams: „Tikėkite muzika ir gyvenkite su ja“. 

„Sėdėjau ir žavėjausi, – įspūdžiais pasidalijo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. – Ir Martyno vedama pamoka, ir tuo gražiu mūsų jaunimu, kuris susirinko čia, Raudondvario dvaro Menų inkubatoriaus salėje. Esu tikras, kad ne vienas šioje pamokoje dalyvavęs moksleivis ateityje pats pasirodys muzikos scenoje.“ 

M. Levickiui V. Makūnas padovanojo atkurtos Lietuvos šimtmečio logotipu papuoštą šaliką ir marškinėlius su Kauno rajono simbolika. Martynas pažadėjo per trečią pamoką Raudondvario dvaro Menų inkubatoriuje vilkėti šiuos marškinėlius.

Komentarai (0)

Parašykite savo nuomonę:

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami automatiškai

Neprisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami tik patvirtinus administratoriui

: