Konferencija apie kalbą, tautą, valstybę

2018 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Seime paminėtas lietuvių kalbos valstybinio statuso atkūrimo 30-metis. Ta proga Lietuvos Respublikos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) buvo surengta konferencija „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“.

Konferencijos dalyvius pasveikino Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė. Jos žodžiais, turime unikalią kalbą, kurią privalome vertinti ir puoselėti, suprasti reikšmingumą.

Prieš 30 metų, 1988 m. lapkričio 18 d., Sąjūdžio ir visuomenės spaudžiama LSSR Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – tuometė sovietų Konstitucija papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse.

 Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę teisiškai lietuvių kalbos statusą įtvirtino 1990 metų Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, o galutinai – mūsų galiojanti 1992 metų Konstitucija.

Anot VLKK pirmininko Audrio Antanaičio, „turėta daug energijos per tuos 30 metų (atsirado kalbos institucijos, kalbos politikos gairės, įstatymas ir kt.) – gyvoji kalba po Sąjūdžio tapo valstybine. <...> Planuojama parengti ir įgyvendinti lietuvių kalbos prestižo 2019–2020 metų programą, rasti būdą išsaugoti lietuvių kalbą išeivijoje, patvirtinti ilgalaikę lietuvių kalbos strategiją, kurios ligi šiol neturėta. Kalbai turime išsaugoti namus – Lietuvą“.

Vienas pranešėjų Nepriklausomybės Akto signataras, diplomatas, kraštotyrininkas Vidmantas Povilionis pabrėžė, kad „jei neišsaugosime kalbos, prarasime tautą ir valstybę, nes valstybė – tautos namai. Kaip juos tvarkome, taip gyvena ir mūsų kalba“.

Doc. dr. Daiva Vaišnienė savo pranešime „Kalbos politika Europos ir Lietuvos skaitmeninėje darbotvarkėje: švietimo, mokslo ir technologijų kalba“ kalbėjo, kad „nacionalinės kalbos Europoje yra prioritetinės. Kuriamas bendras Europos projektas – Europos kalbos išteklių koordinavimas: bus diegiami vertimo įrankiai, kurie leis gauti paslaugas ta kalba, kurią suprantame. Kalbos įrankiai nėra pastebimi, tačiau mes jais naudojamės kasdien: internetas, technologijos etc.“

 Pranešimus konferencijos dalyviams taip pat skaitė prof. dr. Irena Smetonienė, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė, rašytoja Birutė Jonuškaitė ir Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė prof. dr. Danguolė Mikulėnienė. Vyko diskusija ir pasisakymai.

Pakviesta garbių kalbininkų: dalyvavo ir vienas žymiausių lietuvių literatūrinės kalbos istorijos specialistų, filologijos mokslų daktaras, prof. Jonas Palionis, kiti kalbos kultūros puoselėtojai, prisidėję prie lietuvių kalbos saugojimo, puoselėjimo, sklaidos, kelio į Europą, žengimo į informacinių technologijų pasaulį, taip pat jos vystymosi pasaulėžiūros, tautos kultūros prasme.

 

 

Kauno rajono savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoja

Kristina Adomavičienė

Komentarai (0)

Parašykite savo nuomonę:

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami automatiškai

Neprisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami tik patvirtinus administratoriui

: