Kauno regiono visuomenės sveikatos biurų vadovai imasi iniciatyvos

„Sveikatą stiprinančio Kauno regiono“ darbo grupės inicijuotoje Kauno rajono savivaldybėje vykusioje Kauno regiono visuomenės sveikatos biurų (VSB) vadovų apskritojo stalo diskusijoje sutarta peržiūrėti ir suderinti su teisės aktais VSB nuostatus, pateikti pasiūlymus dėl VSB veiklos darbo rezultatų vertinimo kriterijų ir jų stebėsenos metodikos.

Diskusijos moderatorė, „Sveikatą stiprinančio Kauno regiono“ atstovė-konsultantė Pasaulio sveikatos organizacijos sveikų regionų tinklui prof. Irena Misevičienė akcentavo, kaip yra svarbu, kad diskusijoje dalyvauja praktiškai dirbantys žmonės, kurie vykdo priimtus teisės aktus.

„Nesuvokiama mūsų šalyje yra tai, kad turime gana neblogą teisinę bazę, priemones, kurias susiplanuojame, bet niekada neturime pakankamai lėšų toms priemonėms realizuoti“, – kalbėjo prof. I. Misevičienė.

Prienų rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė Ilona Lenčiauskienė įsitikinusi, kad VSB numatytos per plačios funkcijos.

„Nors mūsų specialistai siunčiami į mokymus, tačiau jie nėra kompetentingi visose srityse. Vykdomoms programoms reikia ir psichologo, socialinio pedagogo, kai kada – kineziterapeuto, kardiologo ar šeimos gydytojo žinių“, – kalbėjo I. Lenčiauskienė. Ji neabejoja, kad pirminiai sveikatos priežiūros centrai į programas, kaip ir visuomenės sveikatos biurai, turėtų būti įtraukti privalomai.

Dar viena didelė problema – specialistų trūkumas. „Jis dar padidės, kai įsigalios teisės aktas, numatantis, kad nuo 2024 m. specialistai turės turėti aukštąjį išsilavinimą“, – neabejoja Kauno miesto visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vadovė Reda Žaromskytė.

Raseinių rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė Asta Montvydienė pasakojo, kad rajone vienai mokyklų specialistei priklauso 3–5 įstaigos. „Kyla klausimas, kaip galima teikti kvalifikuotą pagalbą nuvažiavus porai valandų“, – retoriškai klausė vadovė.

Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro direktorius Laurynas Dilys, atvirkščiai, etatus siūlė stambinti. „Galbūt specialistas turėtų dirbti seniūnijoje ir aptarnauti tiek mokyklą, tiek darželį. Būtų didesnis krūvis, didesnis atlyginimas“, – svarstė L. Dilys.

Prof. I. Misevičienės įsitikinimu, teisinėje bazėje turėtų būti nustatyta, kad pagrindinis visuomenės sveikatos biurų darbas yra koordinuoti, o ne dirbti mokyklose.

Regiono VSB direktoriai sutarė, kad nepriimtina rengiant visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitas remtis 2016 metų rodikliais. „Būtų geriau kas kelerius metus peržiūrėti stebėsenos rodiklius ir, numatant prioritetus, orientuotis į besikartojančius“, – siūlė Kauno rajono savivaldybės gydytoja Milda Labašauskaitė.

Įvertinus tai, kad VSB asociacija turi stebėsenos darbo grupę, kuriai priklauso Prienų rajono (Ilona Lenčiauskienė) ir Kaišiadorių rajono (Vidita Jonaitė) VSB direktorės, joms pavesta inicijuoti siūlymus dėl visuomenės sveikatos stebėsenos metodikos, jos ataskaitos ir pateikimo procedūros savivaldybės taryboje, pakeitimų.

Svarstant, kokiais kriterijais reikėtų vertinti visuomenės sveikatos biurų veiklą, prof. I. Misevičienė pasiūlė, kad turėtų atsirasti rodiklis, parodantis, kaip pavyksta pritraukti kitus sektorius. „Tačiau jį reikia nustatyti nacionaliniu mastu“, – akcentavo profesorė.

Darbo grupės siūlymai dėl rezultatų vertinimo kriterijų oficialiu raštu bus pateikti Sveikatos apsaugos ministerijai, Visuomenės sveikatos departamentui ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui.

Komentarai (0)

Parašykite savo nuomonę:

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami automatiškai

Neprisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami tik patvirtinus administratoriui

: