Karmėlavos Šv. Onos parapija mena pusės tūkstantmečio istoriją

Sekmadienį Karmėlavoje paminėtas 500-asis Šv. Onos parapijos įsteigimo jubiliejus. Buvusios bažnyčios šventoriuje vyko tituliniai atlaidai ir mišios.

Mišias laikė Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės parapijos monsinjoras Augustinas Paulauskas, skambėjo Kauno valstybinio choro, vadovaujamo prof. Roberto Šerveniko, giesmės.

„Per tuos metus parapijiečiai net kelis kartus patyrė išbandymų liepsnoms pasiglemžus maldos namus, tačiau po šių nelaimių žmonės nenusisuko nuo Dievo, o toliau sekė jo nurodytu keliu“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius.

Administracijos direktoriui įteiktas duonos kepalas kaip skalsos ir bendrystės simbolis. Šv. Onos parapijos klebonui Virginijui Veprauskui padovanotas liepų medus, suneštas šviesios atminties, vietos bendruomenės lyderio, Jono Mačiulio bičių.

„500 metų istorijos, kultūros, tikėjimo, meilės ir vilties. Ačiū, kad tai puoselėjate ir tobulinate“, – klebonui dėkojo Karmėlavos seniūnė Violeta Armolaitienė.

Po šv. Mišių pasveikintos vardo dieną rytoj švęsiančios Onos. „Moterys pakrikštytos Onos vardu turtingos savo gebėjimais šeimininkauti, įvairius gražumynus kurti. Šiandien sveikiname pačias nuostabiausias šeimininkes su gražaus vardo diena“, – kalbėjo Ramučių kultūros centro direktorė Živilė Jurgaitienė.

Po sveikinimų visi buvo pakviesti Agapei – pasivaišinti Karmėlavoje įsikūrusio restorano „Tigrasa“ patiekta žuviene. Šventinę nuotaiką kūrė instrumentinio folkloro grupė „Ratilai“ ir Ramučių kultūros centro folkloro ansamblis „Viešia“.

Šventės metu dalyviai galėjo apžiūrėti Balio Buračo gimnazijos moksleivių dovaną parapijai – paveikslus, vizualizacijas bei archyvinių bažnyčios nuotraukų parodą.

Karmėlavos parapija įsteigta karaliaus Žygimanto Augusto valdymo laikais, o žemė priklausė jo žmonai Barborai Radvilaitei. Pirmoji bažnyčia Karmėlavoje įkurta apie 1521 m. Rusijos kariuomenė žygiavusi į Kauną 1655 m. pakeliui degino medines bažnyčias, kartu sunaikinta ir Karmėlavos bažnyčia. Buvo įrengta laikina bažnyčia, velesnė pastatyta 1768 m., vis tik 1915 m. gaisras sunaikino atstatytus maldos namus ir jų varpinę. 1919-1921 m. pagal Vladimiro Dubeneckio projektą toje pačioje vietoje pastatyta nauja bažnyčia, tačiau ją ištiko toks pats likimas – 1944 m., per antrąjį pasaulinį karą, bažnyčia trečią kartą sudegė. Rusų žvalgams užlipus pasižiūrėti į kitą Neries pusę, vokiečiai juos pamatė ir bažnyčią susprogdino. Maldos namai buvo įkurti buvusiame klebonijos ūkio pastate ir čia veikia nuo 1945 m. iki pat šių dienų.

Komentarai (0)

Parašykite savo nuomonę:

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami automatiškai

Neprisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami tik patvirtinus administratoriui

: