Eigirgaloje nebeliko padangų sąvartyno

Tai, ką matote nuotraukoje – jau praeitis. Kauno rajono savivaldybės rūpesčiu Eigirgalos kaime (Domeikavos seniūnija), buvusios fermos teritorijoje, nebeliko padangų kalno.

Tokią kaimynystę gyventojai kentė daugiau kaip dešimtmetį. Sutvarkyti apie 1500 t bešeimininkių padangų atliekų savivaldybei kainavo daugiau nei 314 tūkst. eurų.

Sąvartyno istorija gana ilga. 2007 m. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu UAB „Belmonto takas“, kuri nuomojosi žemės sklypą Eigirgalos kaime, Girnų g. 10, buvo pripažinta neteistai vykdanti ūkinę komercinę veiklą – naudotų padangų sandėliavimą. Bendrovė buvo įpareigota neteisėtą veiklą nutraukti, o naudotų padangų atliekas perduoti tvarkančiai įmonei.

Bendrovė iki 2013 m. spalio 22 d. nuomojo žemės sklypą, jame buvo pastačiusi jai nuosavybės teise priklausiusį statinį bei sklype sandėliavo naudotų padangų atliekas.

Nuo teismo sprendimo iki 2019 m., kai „Belmonto takas“ buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, jokie veiksmai dėl sklype esančių atliekų sutvarkymo nebuvo atlikti, o bendrovė nutraukė veiklą ir teismo sprendimo nevykdė.

Nors Registrų centro duomenimis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir valstybinės žemės patikėjimo teise yra perduotas Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybė iš Aplinkos apsaugos departamento pernai gavo privalomąjį nurodymą sutvarkyti sandėliuojamas 1500 tonų bešeimininkių plėšytų padangų.

„Nei NŽT, kuri sklypą perėmė valdyti nuo 2013 m., nei jokia kita valstybinė institucija nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sklype sandėliuojamoms atliekoms sutvarkyti, veikė pasyviai. Tik išregistravus atliekų savininkę UAB „Belmonto takas“, prievolė sutvarkyti atliekas bei prisiimti visas su tuo susijusias išlaidas buvo perkelta ant savivaldybės pečių“, – apmaudo neslėpė Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė.

Kauno rajono savivaldybės vadovai ne kartą kreipėsi į Vyriausybę ir Aplinkos apsaugos ministeriją prašydami skirti ne mažiau kaip 231,4 tūkst. eurų šiam sąvartynui sutvarkyti. Buvo pabrėžiama, kad prašomo finansavimo skyrimas yra tikslingas ne tik siekiant išvengti žemės sklype esančių atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, tačiau ir prisiimant dalį atsakomybės dėl susiklosčiusios situacijos.

„Atsižvelgiant į ilgametį valstybės institucijų neveikimą bei delsimą savalaikiai imtis veiksmų, kuris sąlygojo Kauno rajono savivaldybės prievolės, sutvarkyti žemės sklype sandėliuojamas atliekas už šiuo metu rinkoje vyraujančias ženkliai didesnes paslaugų kainas, palyginti su tokiomis, kokios jos buvo iki 2020 m., atsiradimą, valstybė turi prisiimti dalį atsakomybės už šių atliekų sutvarkymą ir skirti Kauno rajono savivaldybės administracijai finansavimą“, – buvo akcentuojama Ministrui Pirmininkui ir ministerijai adresuotuose dokumentuose. Deja, jokios pagalbos Kauno rajono savivaldybė nesulaukė.

Komentaras

Kauno rajono administracijos direktoriaus pavaduotojas

Mantas Rikteris

Minėtoms atliekoms sutvarkyti panaudotos išskirtinai Kauno rajono savivaldybės biudžeto lėšos. Galvojome šiems darbams panaudoti Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos (SAARS) lėšas, bet nusprendėme to nedaryti: šioms atliekoms sutvarkyti būtume panaudoję beveik visą programoje numatytą biudžetą. Dėl to būtų nukentėjusios kitos 24, be Domeikavos, Kauno rajone esančios seniūnijos, nes SAARS lėšos naudojamos aplinkosauginiam švietimui, aplinkos apsaugos monitoringui rajone, kitoms bešeimininkėms atliekoms tvarkyti, viešosioms erdvėms apželdinti ir kt. Padangų atliekų sąvartynui sutvarkyti teko numatyti lėšas planuojant 2021 m. biudžetą.

Likvidavus nelegalų sąvartyną baimė, kad NŽT išnuomos išvalytą sklypą ir jis vėl bus užterštas, išliko. Dėl spragų įstatyminėje bazėje, tokioms įstaigoms, kaip NŽT, nėra prievolės informuoti savivaldybę apie planuojamas veiklas viename ar kitame sklype. Kas vyksta, dažniausia sužinome, kai gyventojai pasiskundžia dėl kilusių problemų: triukšmo, taršos ir panašiai. Dauguma NŽT specialistų sprendimus priima iš kabinetų, o ne konstruktyviai bendraudama su savivalda bei gyventojais. Tokia praktika – ydinga.

Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, "Kauno diena"

Komentarai (0)

Parašykite savo nuomonę:

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami automatiškai

Neprisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami tik patvirtinus administratoriui

: