Sparti plėtra Domeikavoje – džiaugsmas, sukeliantis galvos skausmą

Turbūt neapsiriksime Domeikavos seniūniją pavadindami margiausia pakaunėje. Tai ir verslo oazė Kumpių kaime, ir palei Nerį išsibarsčiusios sodų bendrijos, kurias maždaug kas dešimtmetį grasina nusiaubti potvynis, ir tarsi grybai po lietaus dygstantys nauji kvartalai.

Dar visai neseniai didžiausias išskirtinumas buvo seniūnijos centras Domeikava – didžiausias Lietuvos kaimas. Dabar šis administracinis teritorinis vienetas jau taikosi į didžiausios pakaunės seniūnijos titulą ir kėsinasi jį atimti iš Garliavos, turinčios 10 952 gyventojus. Domeikavos seniūnijoje sausio pradžioje buvo registruotas 10 071 gyventojas.

„Sparčiai lipame ant kulnų, manau, kad greitai ir pavysime“, – šypsojosi seniūnė Lina Mišeikienė. Palyginus du ką tik minėtus skaičius, atotrūkis atrodo dar nemažas, tačiau per praėjusius metus Domeikavos seniūnijoje gyventojų skaičius padidėjo 255, o Garliavoje sumažėjo 204. „Seniūne dirbu aštuonerius metus ir per tą laiką įvyko didžiulių pokyčių. Ten, kur anuomet plytėjo pievos ir ganėsi avytės, dabar – namas prie namo ir laisvų sklypų nėra“, – sakė pašnekovė.

Domeikavos seniūniją sudaro keturiolika kaimų, tačiau tarp didžiosios jų dalies ribos sparčiai nyksta, Kumpių, Šakių kaimai tiesiog prilipę prie Sargėnų, šiek tiek atskiri liko tik Varluva ir Voškoniai. Sparti plėtra – tai džiaugsmas, kad ši vieta yra patraukli, sukeliantis galvos skausmą.

Pagrindinės seniūnijos problemos, anot seniūnės, – gatvių asfaltavimas ir apšvietimas, šaligatvių įrengimas. „Esame miegamasis rajonas, kuriame didžioji dalis gyventojų – jaunos šeimos. Ryte jos išvyksta į darbą ir vakare grįžta pernakvoti. Ko labiausiai reikia šiai gyventojų kategorijai? Patogių ir saugių gatvių pasivaikščioti su vaikais, ir, žinoma, žaliųjų erdvių“, – sakė L.Mišeikienė.

Seniūnė džiaugėsi, kad Domeikavoje pavyko išlaikyti parką taip pat pavadintoje Parko gatvėje. Nors žemės dokumentai dar nesutvarkyti iki galo, erdvė pamažu kuriama ir gražinama: mažieji domeikaviškiai jau turi, kur žaisti, o šį pavasarį ketinama pabaigti įrengti diskgolfo aikštelę.

„Gaila, kad nekilnojamojo turto vystytojai galvoja tik apie būstą. Galbūt šiek tiek pražiūrėjo yra ir savivaldybės urbanistai, juk projektuojant kvartalą šimtams žmonių, būtina numatyti vietą laisvalaikiui praleisti: pasivaikščioti, pavežioti vežimėliu mažylį ar išvesti šuniuką“, – įsitikinusi seniūnė.

L.Mišeikienė negailėjo gražių žodžių aktyviai Domeikavos kaimo bendruomenei ir jos pirmininkei Rūtai Butkuvienei, kuri ypač stengiasi, vis rengia projektus, laimi finansavimą. „Nesvarbu, kad per projektinę veiklą ateina nedideli pinigai, bet tai – žingsnis į priekį. Taip atsirado žaidimų aikštelė, šias metais seniūnijos erdvėms papuošti turėsime vienmečių gėlių. Kauno rajono savivaldybė skyrė biudžeto lėšų Lantainių piliakalniui, rengiame techninį projektą ir per kelerius metus atnaujinsime laiptus“, – permainomis džiaugėsi pašnekovė.

Statys pradinę mokyklą

Pernai Suopių kvartale atidarius modernų vaikų darželį, laukiančiųjų patekti eilė sutrumpėjo. Tačiau klausimas, kiek ilgai ši problema nebus opi augančioje seniūnijoje. O štai klausimas, kaip sutalpinti būsimuosius pirmokus, Kauno rajono savivaldybei išties tapo galvos skausmu.

„Domeikavos gimnazija pastaraisiais metais suformuoja po penkias pirmąsias klases. Šiais metais išleidžiamos trys ketvirtokų klasės, o prašymų (priėmimas į mokyklas iš jos aptarnaujamos teritorijos vyksta nuo sausio 2 d. iki balandžio 30 d.) į pirmą klasę per mėnesį sulaukta keturioms klasėms. Savivaldybė ieško sprendimų, kaip sudaryti sąlygas visiems vaikams mokytis šioje gimnazijoje“, – patikino Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius.

Prieš penkerius metus Domeikava išgarsėjo tuo, kad čia buvo pastatytas pirmasis šalyje modulinis vaikų darželis. Pienių gatvėje esančiame laisvame 60 arų sklype projektuojama pirmoji rajone ir tikriausiai Lietuvoje modulinė pradinė mokykla. „Tai geras sprendimas, išsigrynins gimnazija ir pradinukams bus jaukiau ir saugiau savoje aplinkoje“, – džiaugėsi seniūnė.

Ankšta ir gatvėse

Ankšta tampa ne tik Domeikavos gimnazijoje, bet ir gatvėse. „Jau trūksta išvažiavimo į miestą kelių. Realiai tėra dvi galimybės: per Sargėnus ir Lapių keliu. Vykstant viaduko statybai, kaip alternatyvų išvažiavimą būtų galima planuoti Žemaitkiemio gatve, bet ji – lauko kelias, didesniems transporto srautams netinkama. Rytais važiuojantieji į darbą iš Domeikavos stringa kelių kilometrų kamščiuose, kuriuos programuoja prie Sargėnų mokyklos esantis šviesoforas ir posūkis į Vytėnų gatvę“, – bėdojo L.Mišeikienė.

Domeikaviškai svajoja ir apie Vandžiogalos plento rekonstrukciją, bet Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) kol kas patikina, kad neturi jokių galimybių tam skirti lėšų. Nepasitvirtino ir LAKD atlikti automobilių srautų prie „Maximos“ skaičiavimai. „Prašėme įrengti šviesoforą, gavome atsakymą, kad nėra būtinybės. Dabar išvažiuoti iš „Maximos“ ar Įgulos gatvės – neįmanoma misija, jei geranoriškai vienas kito eismo dalyviai nepraleidžia, gali prastovėti kone pusę dienos“, – problemas vardijo pašnekovė.

Radikių kaimui išsiplėtus, permainų prašosi ir Bažnyčios gatvė, čia reikėtų pėsčiųjų tako, apšvietimo, nes vaikai į mokyklą eina nesaugia šalikele. Pažado įrengti pėsčiųjų taką seniūnija sulaukė, tačiau taką turės ne anksčiau kaip 2023 m.

Padaugėjo nenorinčių pylimo

Šiek tiek įtampos dėl galimo potvynio neseniai patyrusi Domeikavos seniūnija grįžo prie įprastinio ritmo. Pasak seniūnės, prevencija pasiteisino, ledų laužymas upėje davė rezultatų. Savivaldybės skirtos lėšos ir įdėtos pastangos atsisuko prieš ją pačią. Kadangi šįkart gyventojai nepatyrė nuostolių, padaugėjo nenorinčių, kad būtų statomas pylimas. Pagrindinis argumentas – pro langus nesimatys tekančios upės ir gražios gamtos. Jie priešiškai žiūri ir į siūlymą gražiai apželdinti pylimą ir įrengti promenadą, nes tuomet norės pasivaikščioti ir čia negyvenantieji.

Beje, Radikiai, kur planuojama statyti nuo potvynių saugantį pylimą, jau nebe sodininkų bendrija, o kaimas. Tačiau atsisakę sodininkų bendrijos statuso, dokumentų iki galo dar nesutvarkė, neatliko perdavimo. Gatvės liko valstybinėje žemėje, todėl savivaldybė jų prižiūrėti ir tvarkyti, kaip ir iki tol, negalės.

„Iš paskos Radikiams išsiregistravo dar kelios sodininkų bendrijos. Klausimas, ar toks apsisprendimas neatsisuks prieš juos pačius, nes sodininkus bent jau gina įstatymas. Be to, šiemet pirmą kartą istorijoje Kauno rajono savivaldybė parengė Specialiąją sodininkų bendrijų rėmimo programą ir jau paskelbė kvietimą teikti paraiškas, todėl aktyviausi ir vieningiausi jau gaus paramą svarbiausiems dalykams tvarkyti“, – pabrėžė L.Mišeikienė.

Sodininkų bendrijos, seniūnės žodžiais, Domeikavos seniūnijoje tampa gyvenamaisiais kvartalais. Tačiau gatvės liko siauros, nepatenkina pasikeitusių poreikių, sunku važiuoti greitosios pagalbos, gaisrinės automobiliams. Kiemų nėra, todėl gyventojai automobilius palieka siaurutėse gatvėse dar labiau apsunkindami padėtį.

Antanas Nesteckis, Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas

Domeikavos seniūnija yra iš tų seniūnijų, kuriose vyksta didžiulė plėtra. Ji kelia iššūkius ir užprogramuoja problemas įvairiose srityse. Prieš kelerius metus renovavome ir išplėtėme Domeikavos gimnaziją. Kai sudarai geresnes sąlygas ir sukuri jaukesnes erdves, vaikai sugrįžta. Paaiškėjo, kad gimnazija per ankšta, vėl trūksta vietų. Siekdami patenkinti poreikį, statysime modulinę pradinę mokyklą.

Dygstant naujiems namams, augant gyventojų skaičiui, opiu klausimu tapo kelių ir gatvių pralaidumas. Į pagrindinę arteriją Vandžiogalos plentą subėga visi keliai ir kakliukas ties išvažiavimo keliu į A1 jau yra problemiškas. Diskusija, kaip šiek tiek išskaidyti srautus, vyksta, tačiau sprendinių dar neturime.

Atskira tema – sodininkų bendrijose esantys keliai, atliekų išvežimas ir aikštelių atliekų konteineriams pastatyti įrengimas. Manau, kad kai kurias problemas gali padėti išspręsti Specialioji sodininkų bendrijų rėmimo programa.

Komentarai (0)

Parašykite savo nuomonę:

Prisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami automatiškai

Neprisijungusių sistemos lankytojų komentarai svetainėje yra viešinami tik patvirtinus administratoriui

: