District

Vilkijos apyl. herbas

Iš Saulėtekių kaimo praeities

Istoriniai duomenys: Saulėtekių kaimas yra Kauno rajono savivaldybės Vilkijos apylinkių seniūnijoje, 3 km. Į š. v. nuo Vilkijos. Vilkijos apylinkių seniūnija pietuose ribojasi su Nemunu, o vakaruose su Dubysos upe.

XIII-XIV a. ši teritorija priklausė Gaižuvos žemei. Kaip rodo XIV a. Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymai, tuo metu ją dažnai puldinėjo Vokiečių ordinas. XV a. didžioji dalis Gaižuvos teritorijos buvo prijungta prie Vilkijos valsčiaus. XVI a. buvo įkurtas Gaižuvos dvaras, apėmęs ir dabartinės Saulėtekių gyvenvietės plotą. Rašytiniai šaltiniai atskleidžia, kad XVI a. I p. Gaižuvos dvaras priklausė valdovo Žygimanto Senojo dvarionims kunigaikščiams Fiodorui ir Mykolui Babičiams. 1522 m. teisės į Gaižuvos dvarą buvo patvirtintos valdovo dvarioniui Jonui Jurlovui. Vėlesni duomenys liudija, kad 1582 m. Upytės pavieto žemionė Motiejienė Rotkitskietė už 550 kapų grašių dvarą užstatė teisėjui Juriui Radošinskiui, o netrukus dalį dvaro žemės jam pardavė. 1590 m. dvaro inventoriuje jo savininku įvardintas Jonas Gradovskis (1953 m. šaltinyje minima, kad Grigorijus ir Jonas Gaižovskiai susitarė su Jonu Gradovskiu dėl Gaižuvos dvaro Jonelovščyznos, Volotkovščyznos, Norgailiškių žemės sklypų apsikeitimo).

XVII a. I p. Gaižuvos dvaro valdytojais paeiliui buvo Povilas Dopkevičius, Dobragatas Pžystanovskis ir jo sūnus Andrius. Nuo XVII a. 7 deš. Gaižuvos dvaro savininku minimas Kauno pavieto bajorų maršalka Antanas Zabiela, vėliau, nuo 1820 m. – Henrikas Zabiela, o nuo 1824 m. Juozapas Zabiela. Pagaliau, XIX a. II p. Gaižuvos dvaro valdymą perėmė Jonas Tiškevičius.

Yra žinoma, kad Gaižuvos kraštiečiai dalyvavo 1863-1864 m. sukilime. 1863 m. netoli Gaižuvos, Ringovės kaime buvo suimtas vienas sukilimo vadovų - kunigas Antanas Mackevičius (1998 m. jo vardu buvo pavadinta Saulėtekių pagrindinė mokykla).

Tarpukariu, 1923 m. Kauno apskrities Vilkijos valsčiui priklausančiame Gaižuvos dvare buvo du ūkiai, kuriuose gyveno 77 gyventojai. XX a. 3 deš. šiame dvare buvo įkurta mokykla. Tačiau netrukus Gaižuvos dvarą palietė žemės reforma (vykdyta nuo 1919 m. iki 1940 m.), kurios metu buvo likviduojama dvarininkų žemėvalda, o didžioji dalis dirbamosios žemės atiduodama bežemiams ir mažažemiams valstiečiams. XX a. 3 deš. pabaigoje Gaižuvos dvaro buvo išdalinta savanoriams ir mažažemiams, kurie įsikūrė Gaižuvos dvaro teritorijoje, abipus kelio Vilkija-Čekiškė. Tuo metu šis kaimas gavo naują pavadinimą - vietoje Gaižuvos jį imta vadinti Saulėtekiais, tikint šviesia šio naujo kaimo ateitimi.

Sovietmečiu Saulėtekių kaimas buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Tuo metu joje veikė pagrindinė mokykla, kultūros namai, biblioteka.

Šiuo metu kaime veikia vaikų dienos centras, įkurtas buvusios mokyklos (veikė iki 2014 m.) patalpose, biblioteka ir Saulėtekių kaimo bendruomenės centras.

Saulėtekių kaimo herbo svarstymas prasidėjo dar 2014 m. lapkričio mėn. Jau tuo metu buvo nuspręsta herbo simboliką susieti su Saulėtekių pavadinimu ir vandeniu, mat Vilkijos apylinkių seniūniją riboja Nemuno, esančio 2 km nuo Saulėtekių ir Dubysos upės. Tačiau netrukus herbo kūrimas buvo pristabdytas dėl svarstymų Vilkijos apylinkių seniūnijos seniūno iniciatyva, Saulėtekių herbo kūrimas buvo atnaujintas. Lietuvos heraldikos komisijos posėdžio metu buvo nutarta pasilikti prie kalbančio herbo idėjos – vaizduoti vietovardį atspindinčią saulės simboliką, o taip pat vandenį. Heraldikoje saulė reiškia garbę, puikumą, o krikščionybėje nuolatos rytuose patekanti saulė yra nemirtingumo ir prisikėlimo simbolis. Saulėtekių herbo skydui pasirinkta žalia spalva, reiškianti augmeniją, o taip pat laisvę, grožį, džiaugsmą, sveikatą ir viltį.

Saulėtekių herbo etaloną sukūrė dail. Rolandas Rinkūnas. Jį Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 2017 m. gegužės 18 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 6K-9(525)).

Kadangi Vilkijos apylinkių seniūnijos centras Vilkija kartu yra kitos atskiros Vilkijos seniūnijos centras, Lietuvos heraldikos komisija, Vilkijos apylinkių seniūnijos pageidavimu, Kauno rajono savivaldybei rekomenduoja leisti Vilkijos apylinkių seniūnijai naudoti vienos iš didžiausių seniūnijos vietovių – Saulėtekių - herbą.

Svarbesnė literatūra: H. Biedermann, Naujasis simbolių žodynas, Vilnius, 2002; E. Rimša, Heraldika. Iš praeities į dabartį, Vilnius, 2004; G. Vaskela, Žemės reforma Lietuvoje 1919-1940 m. Analizuojant Rytų ir Vidurio Europos agrarinės raidos XX a. III – IV dešimtmečiais tendencijas, Vilnius, 1998.

Herbo aprašymas: Žaliame lauke auksinis saulės skritulys, o po ja sidabrinė banguota nuleista juosta.