Valstybinė kalba

2023

 Aktualijos

2023-ieji:

Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų metai

Klaipėdos krašto metai

Šventojo Juozapato metai ir kt.

 Valstybinės lietuvių kalbos statuso atkūrimo 35-metis

Administracinės kalbos ypatumai ir aktualijos. Dokumentų pavadinimų darymo problemos

Pagal dokumentų pavadinimų sandarą galima skirti tris pagrindinius jų tipus: junginiai su kilmininku; konstrukcijos su prielinksniais; konstrukcijos su bendratimi.

JUNGINIAI SU KILMININKU: Švietimo įstatymas; Darbo kodeksas; Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklės; Doktorantūros nuostatai; Lietuvos dailės muziejaus statutas. Jų nedera keisti prielinksninėmis konstrukcijomis: aktas dėl dokumentų perdavimo (turi būti dokumentų perdavimo aktas).

KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIAIS.

Tvarkomųjų dokumentų pavadinimai su prielinksniu dėl: Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas „Dėl Tauragės apskrities herbo tvirtinimo"; Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl Privalomosios skyrybos taisyklių"; Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas „Dėl objektų įrašymo į kultūros vertybių registrą".

Informacinių dokumentų pavadinimai su prielinksniu apie: pažyma apie teisiną turto registraciją; muitinės pažyma apie įsipareigojimų muitinei vykdymą; pranešimas apie mokestinį patikrinimą; pranešimas apie pageidavimą susigrąžinti akcizus; informacija apie akcijų paketų įgijimą.

Prielinksnių dėl ir apie reikšmės šiek tiek skiriasi: prielinksnio dėl konstrukcija turi platesnę, o prielinksnio apie – konkretesnę reikšmę: pažyma dėl negyvūninių maisto prekių netinkamumo žmonių maistui, pažyma dėl mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimo, plg. pažyma apie negyvūninių maisto prekių netinkamumą žmonių maistui; pažyma apie mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimą.

KONSTRUKCIJOS SU BENDRATIMI: leidimas atlikti statybos darbus; sutartis pirkti medieną; užsakymas gaminti banderoles. Bendratis su naudininku neteiktina dokumentų pavadinimuose, reikia vartoti bendratį su galininku. Netaisyklinga: leidimas statybos darbams atlikti; sutartis medienai pirkti; užsakymas banderolėms gaminti. Taisyklinga: leidimas dirbti; leidimas statybos darbams; licencija farmacinei veiklai; užsakymas banderolėms.

Taisyklingi paraiškų pavadinimai: Paraiška įregistruoti profesiją, paraiška gauti studijų paskolą, paraiška gauti subsidiją, paraiška gauti kreditą, paraiška gauti ES struktūrinių fondų finansinę paramą. Paraiška dėl finansinės paramos; paraiška dėl projekto rengimo, paraiška dėl nuosavybės teisės; kredito paraiška, dalyvavimo aukcione paraiška, filmų gamybos ir kino programų finansavimo paraiška.

PRAŠYMŲ PAVADINIMAI. Dėl konstrukcija rodo ne tiesioginį objektą, o tik apimamą sritį, todėl nėra aiškūs tokie pavadinimai: prašymas dėl priėmimo į darbą, prašymas dėl mokymosi atostogų, prašymas dėl nekilnojamojo turto sugrąžinimo

Parankūs prašymų pavadinimai su kilmininku: paramos prašymas, prieglobsčio prašymas, atsistatydinimo prašymas.

Taisyklingos konstrukcijos su bendratimi ir galininku: prašymas įregistruoti ūkininko ūkį, prašymas išduoti statybos leidimą, prašymas įregistruoti santuoką.

Taisytinos konstrukcijos su naudininku ir bendratimi: prašymas tėvystei nustatyti (=nustatyti tėvystę), prašymas Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio pensijai gauti (=gauti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio pensiją), prašymas pakartotiniam liudijimui išduoti (išduoti pakartotinį liudijimą).

Galimos ir kitokios konstrukcijos su bendratimi: prašymas leisti atostogų, prašymas priimti į darbą, prašymas atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją pagal tiesioginio debeto mokėjimo pavedimus.

ATASKAITŲ PAVADINIMAI. Ataskaita – oficialus pranešimas žodžiu ar raštu apie nuveiktą darbą tam tikrą dalykų padėtį ir kt.: Duoti darbo ataskaitą. Statistinė ataskaita (DLKŽ);pranešimas apie nuveiktą darbą ir jo rezultatus: Posėdyje svarstyta draugijos veiklos ataskaita. Darbuotojai kasmet rašo individualaus darbo ataskaitas (KancKP).

Ataskaitų pavadinimai gali būti trumpi (nurodomas tik ataskaitos objektas arba rengėjas, pvz.: audito ataskaita, tarnybos ataskaita) ir ilgi (gali būti nurodomas ataskaitos rengėjas, adresatas, atsiskaitomasis laikotarpis, ataskaitos objektas, pvz.: Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl nuostatų dėl tarpusavio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis, naudojimo 2005–2008 m.).

Ataskaitos objektas dažniausiai nusakomas kilmininku (darbo ataskaita), pabrėžiant laiką ar objektą kaip šalutinis normos variantas gali būti prielinksnio už konstrukcija (ataskaita už praėjusius metus).

Sinonimiškai vartojama: Ataskaita apie pažangą 2000–2005 m. įgyvendinant sąveikos direktyvas (Europos Komisijos ataskaita, 2006-11-13); Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Rumunijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą (Europos Komisijos ataskaita, 2009-07-27); Dujų ir elektros energijos vidaus rinkos kūrimo pažangos ataskaita (Europos Komisijos komunikatas, 2009-03-11).

Tais atvejais, kai ataskaitos pavadinime negalimas kilmininko junginys, o ataskaita yra ne vien statistiniai duomenys, tinka prielinksnio dėl konstrukcija: Komisijos ataskaita dėl Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymo; Komisijos ataskaita dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2008 m. veiklos; Komisijos ataskaita dėl pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos programų įgyvendinimo.

Ataskaita apie ką – nei su ataskaita, nei su veiksmažodžiu atsiskaityti prielinksnis apie netinka: ataskaita apie normų prisilaikymą (=normų laikymosi ataskaita), ataskaita apie 1996 metų darbą (=1996 metų darbo ataskaita) (KancKP)

apie ką ntk. = kanc. dėl ko dokumentų antraštėse jų turinio bendrajai sričiai reikšti: Apie pavardžių rašymą (=Dėl pavardžių rašymo) (nutarimas). Vart. dokumentų antraštėse rūšiai reikšti pažyma apie gaunamą atlyginimą pranešimas apie siuntinio įteikimą (Kalbos patarimai, Sintaksė: prielinksnių ir polinksnių vartojimas).

Ataskaita apie neišvengiama, kai ataskaitos objektas – asmuo ar institucija, kurie kilmininko pozicijoje galėtų būti suvokiami kaip ataskaitą rengiantis subjektas: ataskaita apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei gyventojus – plg. kontroliuojamųjų ir kontroliuojančių vienetų bei gyventojų ataskaita; Kas trejus metus rengiama ataskaita apie jaunimą Europoje – plg. jaunimo Europoje ataskaita (Europos Komisijos komunikatas, 2009-04-27).

Ataskaita apie reikalinga, jei jos negalima pakeisti prielinksnio dėl konstrukcija dėl prielinksnių reikšmių skirtumų, pvz.: Eksperimentinių gyvūnų direktyvoje reikalaujama reguliariai teikti ataskaitą apie bandymuose naudojamų gyvūnų skaičių ir rūšis – plg. ataskaitą dėl bandymuose naudojamų gyvūnų skaičiaus ir rūšies (Europos Komisijos ataskaita, 2008-07-02);

Konstrukcija ataskaita apie gali būti pripažįstama tik kaip neišvengiama tais atvejais, kai kiti raiškos būdai netinka. Todėl reikėtų taisyti: Asmenys, įsteigę darbo vietą sau pirmą kartą, darbo biržai už kiekvieną ketvirtį teikia ataskaitą apie vykdomą veiklą (= kiekvieną ketvirtį teikia vykdomos veiklos ataskaitą).

Daromas skirtumas tarp dokumento pavadinimo ir jo apibūdinimo: Nustatau, kad 2009 metų pirmojo pusmečio ataskaitą apie antstolio gautas pajamas ir patirtas išlaidas atliekant antstolio funkcijas ir teikiant paslaugas antstoliai pateikia Teisingumo ministerijai ir Kiekvienas antstolis privalo teikti Teisingumo ministerijai Antstolio gautų pajamų ir patirtų išlaidų atliekant antstolio funkcijas ir teikiant paslaugas ataskaitą (Žin. 2009, 79-3312).

PAVADINIMO REIKŠMĖS SVARBA. Įsakymo pavadinimas turi būti informatyvus, kad iš jo būtų matyti konkretus įsakymo turinys. Neaiškūs, nekonkretūs pavadinimai: Įsakymas „Dėl įgaliojimo" [kieno įgaliojimo?]; „Dėl Vardenio Pavardenio įgaliojimo" [suteikimo, atšaukimo?]. Tinkamas pavadinimas „Dėl įgaliojimo suteikimo Vardeniui Pavardeniui".

        Konsultacijos

 „Valstybinės kalbos naujienos“https://www.vlkk.lt

"Valstybinės kalbos inspekcija" https://vki.lrv.lt

 

Rekomendacija, kaip rašyti telefono numerius

Nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus (Žin., 2005, Nr. 152-5628; 2006, Nr. 88-3502), nustato nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo ir išdėstymo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamuose formuliaruose, raštuose, sąskaitose ir kituose dokumentuose. Toliau pateikiamos aktualiausios rekomendacijų nuostatos.

1. Nacionalinį telefono ryšio numerį sudaro 1, 2 ar 3 skaitmenų paskirties kodas ir atitinkamai 7, 6 ar 5 skaitmenų tinklo galinio taško numeris.
2. Lietuvos Respublikos tarptautinį telefono ryšio numerį sudaro valstybės kodas ir 8 skaitmenų nacionalinis telefono ryšio numeris.
3. Žodžiai Telefonas, Faksas, Mobilusis telefonas ar jų santrumpos , Faks., Mob. turi būti nurodyti telefono ryšio numerio kairėje (toliau teikiami sutrumpinimai).

Nurodant tarptautinį ryšio numerį, gali būti rašoma: Telephone arba Tel., Fax, Mobile arba Mob.

Vietoje žodžio Telefonas galima naudoti informacinį simbolį Å.

4. Simbolis + (pliusas) rašomas tarptautiniame telefono ryšio numeryje prieš šalies kodą.
5. Skliaustų simboliu „( )“ suskliaučiami tik nacionalinio kodo skaitmenys, nurodantys, kad suskliausti skaitmenys toje pačioje numeracijos zonoje nerenkami.
6. Toninių parengties signalų simbolis ~ rašomas toje telefono ryšio numerio vietoje, kur galimas toninis signalas, ir iš abiejų pusių atskiriamas tarpais. Kadangi beveik visoje Lietuvos teritorijoje įdiegtas skaitmeninis telefono ryšys, praktiškai šis simbolis jau nevartojamas.
7. Tarpas naudojamas telefono ryšio numerio skaitmenims grupuoti. Rašant nacionalinį ir tarptautinį telefono ryšio numerius, dvigubas tarpas paliekamas tarp paskirties kodo ir tinklo galinio taško numerio.
8. Telefono ryšio numerio skaitmenys gali būti grupuojami taip, kad juos būtų galima lengviau įsidėmėti, išgirsti ir pamatyti:

1234, 12 345, 12 34 56, 123 4567

9. Nacionaliniai telefono ryšio numeriai rašomi taip:

Tel. (8 5) 000 0000      arba Tel. (8 41) 00 00 00

Faks. (8 5) 000 0000    arba Faks. (8 41) 00 00 00

Mob. 8 686 00 000

10. Tarptautiniai ryšio numeriai rašomi taip:

Tel. + 370 5 000 0000          arba   Tel. + 370 41 00 00 00

Fax + 370 5 000 0000        arba   Fax + 370 41 00 00 00

Mob. + 370 686 00 000

 11. Jei nacionalinis ir tarptautinis telefono ryšio numeriai nurodomi kartu, tarptautinis telefono ryšio numeris turi būti rašomas po nacionalinio telefono ryšio numerio, o atitinkami skaitmenys išdėstomi vienas po kito taip:

 Nacionalinis (8 5) 000 0000           Nacionalinis (8 41) 00 00 00

Tel. ------------------------------------- arba ------------------------------------

Tarptautinis + 370 5 000 000        Tarptautinis + 370 41 00 00 00

 12. Telefono ryšio numerių grupavimo simbolis „/“ vartojamas keliems telefono ryšio numeriams atskirti, jei jie nesujungti automatinės paieškos rinkimo būdu. Simbolis „/“ iš abiejų pusių atskiriamas tarpais.

 Nacionalinis:

 Tel.: (8 5) 000 0000 / 000 0001 / 000 0002

arba

Tel.: (8 41) 00 00 00 / 00 00 01 / 00 00 02

 Tarptautinis:

 Tel.: + 370 5 000 0000 / 000 0001 / 000 0002

arba

Tel.: + 370 41 00 00 00 / 00 00 01 / 00 00 02

 13. Norint sutrumpinti užrašą, rašomas visas tik pirmasis telefono ryšio numeris, o kitų – tik paskutinieji besiskiriantys Tarpai iš abiejų simbolio

„/“ pusių nepaliekami.

 Nacionalinis:

 Tel.: (8 5) 000 0000/01/02

arba

Tel.: (8 41) 00 00 00/01/02

 

Tarptautinis:

 

Tel.: + 370 5 000 0000/01/02

arba

Tel.: + 370 41 00 00 00/01/02

 14. Informacinis simbolis rodo, kad surinkus telefono ryšio numerį atsilieps automatinis atsakiklis. Telefono ryšio numeriai su  simboliu rašomi taip:

Tel. (8 5) 211 2293

Tel.   (8 5) 211 2293

Tel. + 370 5 211 2293

Tel.  + 370 5 211 2293

 Naujienos. Įdomybės

 2022-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai

Vasario 21 d. baigėsi šeštą kartą Lietuvoje surengti Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai. Per metus rinkimų organizatoriams buvo pasiūlyta 17 žodžių ir 50 posakių. Iš jų komisija sudarė balsavimo dešimtukus. Nuo sausio 21 d. iki vasario 20 d. balsavimas vyko portale Alfa. Lt. Atskirai Metų žodį ir Metų posakį rinko ir komisija.

Internetiniame balsavime Metų žodžiu išrinktas klaikotarpis (klaikus metas). Antroje vietoje liko rašistai (Rusijos fašistai). Trečioje vietoje – komisijos nario Virginijaus Gasiliūno pasiūlytas žodis karas.

Komisijos balsavime Metų žodžiu išrinktas karas. Antroje vietoje – rašistai, trečioje – bairaktaras (Turkijoje gaminamas bepilotis orlaivis).

Metų posakiu internetiniame balsavime išrinkta frazė Pasiųsti laivo kryptimi/paskui laivą. Antroje vietoje – šūkis Slava Ukraini!/Šlovė Ukrainai!, trečioje – Ingridos Šimonytės sakinys nuskambėjęs per Laisvės gynėjų dienos minėjimą: “Ir tai, kad jūs šiuo metu galite man švilpti, irgi yra iškovotos Laisvės dalis”.

Komisija Metų posakiu išrinko šūkį Slava Ukraini!/Šlovė Ukrainai! Antroje vietoje – posakis Pasiųsti laivo kryptimi/paskui laivą, trečioje – lėšų bairaktarui rinkimo akciją menantis rimuotas posakis Jei gali nupirkti bairaktarą tuoj niekad nesakyk – rytoj.

Apibendrinamajame rinkimų rengyje, kovo 8 d. surengtame Lietuvių kalbos institute, komisijos narys Virginijus Gasiliūnas linkėjo, kad prasidėjusių 2023-iųjų Metų žodis būtų koks tik nori, bet ne karas, – tebūnie tai kad ir alyvos...

Šaltinis: žurnalas „Gimtoji kalba“ (2023, kovas)

 

2022 

Visuotinė teisinių žinių iniciatyva – Konstitucijos egzaminas

 

Teisingumo ministerija su egzamino globėju Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda 2022 m. spalio 25 d. nuo 8.00 val. iki 15 val. visus mūsų šalies piliečius ir gyventojus kviečia pasitikrinti Konstitucijos žinias.

Egzaminas organizuojamas atskiroms dalyvių grupėms:

• teisinį išsilavinimą turintiems ar teisę studijuojantiems asmenims;
• moksleiviams;
• kitiems.

 

• Egzamino trukmė – iki 45 min.
• Laikyti egzaminą galima www.konstitucijosegzaminas.lt

Tam, kad pradėtų egzaminą, dalyviai turės užsiregistruoti svetainėje ir pasirinkti savo pogrupį bei užpildyti reikalingus laukelius. Egzaminas vyks vienu etapu. Jį sudaro uždari testo klausimai ir vienas atviras klausimas.

 

• Laimėtojai bus paskelbti per 2 d. d. nuo egzamino pradžios.
• Dėl išsamesnės informacijos galite kreiptis el. paštu info@konstitucijosegzaminas.lt

 

Treniruoklis

Pasiruoškite artėjančiam Konstitucijos egzaminui išbandydami treniruoklį!

Jame rasite 2021 m. Konstitucijos egzamino užduotis, kurios leis pasitikrinti žinias. Interneto adresas – https://www.konstitucijosegzaminas.lt/quiz/treniruoklis/

 

KVIEČIU DALYVAUTI šioje gražioje iniciatyvoje ir turėti galimybę laimėti šiuos prizus:

• 50 eurų nominalo kolekcinės aukso monetas, skirtas Valstybės Konstitucijos 100-mečiui;
• planšetinius kompiuterius;
• elektronines knygų skaitykles;
• belaides ausines;
• išmaniuosius laikrodžius;
• Lietuvos Respublikos Konstitucijas.

 

Sėkmės dalyvaujantiesiems!

Kauno rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistė

Kristina Adomavičienė

 

 

Keletas rašybos taisyklių pakeitimų

 

Vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2022 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. N-1 (190) „Dėl lietuvių kalbos rašybos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, pakeisti keli lietuvių kalbos rašybos taisyklių (toliau – Taisyklės) papunkčiai, vieni iš svarbesnių:

1. Taisyklių 3.4.3 papunkčio c dalyje įrašyti pavyzdį kompanjonas ** ir ją išdėstyti taip:

„[3.4.3. Tariamas J rašomas tarptautiniuose žodžiuose šiais atvejais:]

c) po priebalsių, pvz.: aljansas, fjordas, <...>, kompanjonas, konjakas <...>;

3. Pakeisti Taisyklių 8.4.3 papunkčio 2 komentarą ir jį išdėstyti taip:

„2* Į oficialų katalikų bažnyčios pavadinimą vietovardis neįeina, todėl net ir jį nurodant santrumpos Šv., Švč. pradedamos rašyti didžiąja raide, pvz.: Senoji [Zapyškio] Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, [Kauno] Šv. Gertrūdos bažnyčia, [Alytaus] Šv. Kazimiero bažnyčia, [Užpalių] Švč. Trejybės bažnyčia.“

6. Pakeisti 10.2.2 papunkčio 4 komentarą ir jį išdėstyti taip:

„4* Grafinė santrumpa šv. (šventasis, -oji) rašoma iš didžiosios raidės, kai eina tikrinio pavadinimo pirmuoju žodžiu (ir sakinio pradžioje), pvz.: Šv. Elenos sala, Šv. Jonų bažnyčia, Šv. Onos atlaidai, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.

Kai trumpinys nėra pirmasis pavadinimo žodis, santrumpa rašoma iš mažosios raidės, pvz.: Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazija. Sveiki sulaukę šv. Kalėdų / šv. Velykų!

**Kompanionas [pranc. compagnon] įtrauktas į „Tarptautinių žodžių žodyną“ ir yra galimas vartoti, tačiau rašytinas su jotu – kompanjonas!

 

 

 

Savivaldybių kalbos tvarkytojų susitikimas Vilniuje: pažinti ir įsikvėpti

 https://www.manokrastas.lt/straipsnis/savivaldybiu-kalbos-tvarkytoju-susitikimas-vilniuje-pazinti-ir-isikvepti?fbclid=IwAR24ylGDV9XBgJUnL1odrbB0BhyCupW9w6VJrcXY1yE32_1MjkSUGID-N_0

 

 

Apdovanoti gražiausių lietuviškų pavadinimų įmonių atstovai

 

           Valstybinė kalbos inspekcija Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga išrinko pernai įregistruotus gražiausius įmonių pavadinimus ir Kultūros ministerijoje apdovanojo jų atstovus.

Tai: Vilnius – „Bitė ritė“ (renginių organizavimas), „Draugiškas vėjas“ (energetika), „Gijos“ (verslo konsultacijos), „Kaimynaičiai“ (nekilnojamojo turto nuoma), „Klaužados“ (švietimo ir ugdymo paslaugos), „Nuotykių kempinė“ (kemperių nuoma kelionėms), „Pilies penktadieniai“ (maisto gamyba ir tiekimas į namus), „Prisegu sparnus“ (kirpimo ir grožio paslaugos), „Rasos taškas“ (šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas ir priežiūra), „Svajok garsiai“ (prekyba paštu ir internetu), „Šaukštas proto“ (psichologinės konsultacijos), „Zvimbalynas“ (internetinių projektų kūrimas), „Žaliuomenė“ (prekyba ekologiškais maisto produktais); Kaunas – „Garbės žodis“ (prekyba internetu savo kurtais gaminiais), „Spurklys“ (kompiuterių remontas, IT paslaugos); Klaipėda – „Septynerios durys“ (prekyba durimis ir montavimas); Šiauliai – „Jaukiau“ (prekyba pačių kurtais džemperiais-pledais); Pagėgių sav. – „Būro kiemas“ (kultūrinė veikla), Palanga – „Vasaros kvapas“ (eterinio aliejaus ir natūralių aromatinių produktų gamyba); Širvintos – „Žvejo lobis“ (prekyba žuvų produktais ir žvejybos reikmenimis).

Portalo www.delfi.lt skaitytojai pirmą vietą skyrė įmonei „Mįslius“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija nusprendė apdovanojimą skirti įmonei „Prisegu sparnus“.

 

 

RENKAME GRAŽIAUSIĄ 2022 M. LIETUVIŠKĄ INTERNETO VARDĄ

Kviečiame atiduoti savo balsą išrenkant gražiausią 2022 metų lietuvišką interneto vardą! 😊 Balsavimas vyksta iki kovo 31 dienos!

 Galimybę išrinkti ir prisidėti savo balsu rengiamame gražiausių lietuviškų domenų konkurse sudaro naujienų portalas delfi.lt. Pasak organizatorių, konkursu siekiama puoselėti taisyklingą lietuvių kalbą internete, keisti vartotojų įpročius rašyti šveplai, atkreipti dėmesį į techninę galimybę naudoti gimtąją kalbą domenuose, trumposiose žinutėse (SMS) ir elektroniniuose laiškuose.

2022-ųjų kandidatai:  

                 kupolė.lt

                 kvepenė.lt

                 m-pjūvis.lt

                 nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems.lt

                 ošanas.lt

                 paukštė.lt

                 plokščiažemė.lt

                 vidūnų-sodyba.lt

                 zoošalis.lt

                 žilvitis.lt

                 žirgai.lt

Balsavimo nuoroda:

https://m.delfi.lt/mokslas/technologijos/article.php?id=89766929&fbclid=IwAR2PJC1spu4kIwQQPvJANdYPC3bPf0pYTCm5svBJjHZAr8UmpTuc0bwA3f8#a_emb_164806810835181_28899

 

2015 m. gražiausiu lietuvišku interneto vardu išrinktas Voveraitė.lt, 2016 m. – VištaPuode.lt, 2017 m. – IlgasŪsas.lt, 2018 m. – Šilinga.lt. 2019 m. – Užventis.lt, 2020 m. – SukĮkaimą.lt, 2021 m. – Jūrė.lt.

Pasitikrinti lietuviškus .lt domeno vardus galima tinklalapyje www.gražus-vardas.lt.

 GRAŽIAUSIU 2022 m. lietuvišku interneto vardu išrinktas kupolė.lt.

 

 

 

2021-ieji –

Vytauto Mačernio metai

Archyvų metai

Juozo Lukšos-Daumanto metai

Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metai

Marijos Gimbutienės metai

Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metai

Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai

Juozo Zikaro metai            

Jono Karolio Chodkevičiaus metai

Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado metai

 

 

Įsakymas dėl valstybinės kalbos vartojimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje 2021 m. patikrinimų grafiko patvirtinimo 

 

Vėl rinksime Metų žodį ir Metų posakį

 

2021 m. Lietuvių kalbos draugija su Lietuvių kalbos institutu ir žinių interneto svetaine „Alfa.lt“ 5-ąjį kartą rengia Metų žodžio ir Metų posakio rinkimus. Kaip ir kasmet, iki metų pabaigos siūlomi kandidatai, o laimėtojai bus paskelbti Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, t. y. 2022 m. vasario 21 d.

Su nekantrumu lauksime favoritų ir laimėtojų – jie bus nebūtinai šmaikščiausi, tačiau įsimintiniausi, ryškiausi, geriausiai atspindintys praėjusių metų dienas ir nuotaikas.

Kandidatai siūlomi iki 2021 m. gruodžio 31 d. el. paštu metuzodis@gmail.com, Metų žodžio „Facebook“ paskyroje arba paštu „Gimtosios kalbos“ redakcijai (MELC, Ukmergės g. 222, LT-07157 Vilnius). Balsavimas vyks portale „Alfa.lt“ 2022 m. sausio–vasario mėn.

Kviečiu ir Jus, jei kils minčių, pasiūlyti žodį ar posakį komisijai, taip pat sudalyvauti būsimame balsavime. Pvz., 2017 m. internautų išrinktas Metų posakis – Laikausi kaip Gedimino kalnas! – dviejų Alytaus bibliotekininkų reakcija į Gedimino kalno būklę, o Metų žodis – švaistuomenė – „švaistyti linkusi visuomenė“ (žodis, pavartotas telekomunikacijų bendrovės reklamoje). Arba 2020 m. Metų posakis – Knygnešių tautos nesustabdysi! – Panevėžio miesto meras apie žmonių pastangas pergudrauti karantino ribojimus, o Metų žodis – kaukė (2020-ųjų aktualija).

 

 

Įregistruota nauja svetainė – įmoniųpavadinimųkonkursas.lt

 

            Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK), norėdama įprasminti ilgametę Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso tradiciją, įregistravo jam skirtą interneto svetainę įmoniųpavadinimųkonkursas.lt. Joje suregistruoti visų metų laimėtojai, įmonių atstovų atsakymai apie gražaus pavadinimo pasirinkimo argumentus, renginių, vykusių Vilniaus mokytojų namuose ir Kultūros ministerijoje, nuotraukos, vaizdo įrašai. <...>

            Kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ atliktos analizės duomenimis, 1491 organizacija Lietuvoje savo pavadinime vartoja vardą Lietuva (daugiausia – 1096 – kilmininko formą Lietuvos), būdvardį lietuviškas, daiktavardį lietuviai.

 

Šaltinis: žurnalas „Gimtoji kalba“ (2021 gegužė)

 

 

 

Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai

 

Metų žodžio ir Metų posakio rinkimus nuo 2017 m. rengia Lietuvių kalbos draugija ir Lietuvių kalbos institutas, informacinis partneris – www.alfa.lt. Tradiciškai vyko du balsavimai: visuomenės (minėtoje svetainėje) ir komisijos. Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų nuostatuose skelbiama, kad „Renkamas žodis ir posakis, geriausiai atspindintis tų metų visuomenės nuotaikas ir gyvenimo aktualijas, taikliausiai įvardijantis naujus, konkrečiam metui būdingus reiškinius.“

Tad 2020-ųjų Metų žodžiu išrinkta MELAGIENA. Antrą vietą internetiniame balsavime užėmė IŠKIŠTANOSIS, trečiąją – KNYGANTINAS.

O komisija Metų žodžiu išrinko KAUKĘ. Kitas vietas komisijos balsavime užėmė NUOTOLINIS ir KOVIDAS.

Metų posakis visuomenės balsavime – KNYGNEŠIŲ TAUTOS NESUSTABDYSI! Antroje vietoje liko AR JŪS MANE GIRDIT? Trečią vietą užėmė GERI VAIKAI TĖVŲ NELANKO.

Pirmą kartą išrinktas Metų naujadaras. Daugiausia balsų Metų naujadaro rinkimuose gavo IŠKIŠTANOSIS. Į antrą vietą Metų naujadaro rinkimuose pateko KAUKMETIS „kaukių dėvėjimo metas“, trečiojoje atsidūrė KAUKNEŠYS „kas pandemijos pradžioje vežė kaukes iš Kinijos“ ir KAUKNEŠĖLIS „kas nešioja kaukę“.

(Parengta pagal www.alfa.lt informaciją)

 

 

Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursas

 

Tarptautinės gimtosios kalbos dienos, švenčiamos vasario 21-ąją, proga jau tryliktus metus rengiamas Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursas. Jo tikslas – skatinti verslininkus rinktis lietuviškus, taisyklingus, įdomius, originalius vardus. Naujienų portalas DELFI ir Valstybinė kalbos inspekcija kviečia išrinkti labiausiai patinkantį įmonės pavadinimą.

KAUNO RAJONUI šiais metais atstovauja įsteigtas vaikų darželis „Pažadukas“.

Kviečiame atiduoti balsą už mūsų Kauno rajono nominantą.


Kauno rajono savivaldybės vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja)
Kristina Adomavičienė

 

Šiek tiek iš pandemijos kalbos

 

              Į Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną jau pateikta 60 koronalogizmų: 49 naujadarai ir 11 skolinių. Pavyzdžiui, korona (angl. corona), koronafobija (angl. coronaphobia), koronavirusas (angl. coronavirus), infodemija (angl. infodemic), masknė (angl. mascne: mask „kaukė“ + acne „aknė“), lokdaunas (angl. lockdown). Beje, žodyno „Collins English Dictionary“ leksikografai žodį lockdown jau paskelbė 2020-ųjų Metų žodžiu.

              Daugiausia koronalogizmų pasidaryta dūrybos būdu, pavyzdžiui, koronaatostogos „atostogos per koronaviruso pandemiją“, koronabėglys, -ė „asmuo, dėl koronaviruso pandemijos priverstas grįžti į tėvynę“, koronagiltinė „mirtis nuo koronaviruso sukeltos ligos“, koronskydis „veidą apsaugantis permatomas skydas“, karantinadienis „diena karantino sąlygomis“, rizikaamžis, -ė „kas yra rizikos amžiaus, t. y. dėl amžiaus turi didesnę riziką būti pažeidžiamas ligų) ir kt. Mažiau naujadarų yra priesaginės darybos, pavyzdžiui, koronavirusinis, -ė, kovidinis, -ė, koronafobiškas, -a ir kt.

              Minėtame duomenyne pateikti koronalogizmai įrodo, kad lietuvių kalbos vartotojai – šmaikštūs, kūrybingi, lengvai įsitraukiantys į kalbinius žaidimus, pavyzdžiui, koronorama „naujienų laidos pavadinimas koronaviruso pandemijos metu“ (koronavirusas + Panorama), relaksencija (juokaujant „atsipalaidavęs jo ekscelencija prezidentas“ (relaksacija + ekscelencija), kaukomatas „automatas, iš kurio galima nusipirkti apsauginę medicininę kaukę“ (kaukė + matas, kaip bankomatas, paštomatas), korontinas „dėl koronaviruso sukeltos ligos paskelbtas karantinas (koronavirusas + karantinas).

 

Informacija pateikta remiantis žurnalu „Gimtoji kalba“

 

 

VKI surengė seminarą

 2021-01-25

Š. m. sausio 19 d. 13 val. vyko Valstybinės kalbos inspekcijos (toliau – VKI) visų savivaldybių kalbos tvarkytojams nuotoliniu būdu organizuotas seminaras apie valstybinės lietuvių kalbos vartojimą viešuose informaciniuose ženkluose. Siekiant sukaupti naujus duomenis apie esamą situaciją ir juos apibendrinti buvo nuodugniai patikrintas viešojoje informacijoje vartojamos valstybinės kalbos vartojimas ir taisyklingumas: t. y. gyvenviečių pavadinimuose, informaciniuose kelio ženkluose, rodyklėse į lankytinas vietas, gatvių, aikščių, parkų, skverų pavadinimuose, kultūros paveldo objektų lentelėse ir memorialinėse lentose, kulto objektų pateiktoje informacijoje, autobusų stotelių grafikuose.

Seminare aptariant kalbos tvarkytojų atliktus ir atsiųstus darbus, paaiškėjo, kad informaciniuose ženkluose iškraipomi oficialūs Lietuvos vietovardžiai (vienaskaita vartojama vietoj daugiskaitos, pakeičiamos raidės, nurodomi netikslūs vietų ir lankytinų objektų pavadinimai).

Reikia atkreipti dėmesį, kad vietų vardus saugo Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas. Taip pat visi pavadinimai / vardai pateikiami įvairiuose registruose, žemėlapiuose, žinynuose.

 

 REKOMENDACIJA „DĖL SENIŪNAITIJŲ PAVADINIMŲ SUDARYMO IR RAŠYMO“

 

 

2020-ieji –

                Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metai

                   Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metai

                   UNESCO Pasaulio paveldo Lietuvoje metai

              Tautodailės metai

                   Mokyklų bendruomenių metai

                   Eugenijos Šimkūnaitės metai

 

 

 

Pradėta kurti Lietuvių kalbos gramatikos informacinė sistema – LIGIS

 

Kompiuterizuojant lietuvių kalbą atlikta nemaža darbų: suskaitmeninti pagrindiniai žodynai, sukurti morfologiniai ir sintaksiniai analizatoriai, surinkti ir anotuojami tekstynai, pradėta kurti skaitmeninė gramatika ir kt.

Kiekvienos kalbos pagrindą sudaro du dalykai: žodynas ir gramatika. Yra du esminiai skirtumai tarp spausdintų popierinių ir kompiuterizuotų žodynų ir gramatikų: pateikimo forma ir naudotojas. Iki XXI a. visi žodynai ir gramatikos buvo spausdintos popierinės knygos ir vienintelis jų naudotojas buvo žmogus.

Žodynams ir gramatikoms persikėlus į kompiuterinę terpę atsirado naujas jų naudotojas – kompiuteris, kuris neturi gimtosios kalbos jausmo ir pats negali nuspręsti, kurios gramatikos taisyklės galioja vienam ar kitam žodžiui. Jam viskas turi būti nurodyta labai tiksliai. Todėl jau XX a. pab. buvo pradėtos kurti formãlios gramatikos, kurios gerai tinka kompiuteriniam kalbos apdorojimui.

LIGIS – tai tęstinis daugiakalbis mokslinis žinynas, laisvai prieinamas internete (http://ligis.lki.lt) ir pateikiantis išsamią gramatinę informaciją apie lietuvių kalbos žodžius. Svetainė pateikiama septyniomis kalbomis: lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, italų, rusų ir japonų. Numatoma įtraukti dar tris kalbas – ispanų, lenkų ir latvių. Užsieniečiams, besimokantiems lietuvių kalbos, labai patogus sistemos bruožas yra tai, kad pereinant į kitą kalbą sistema įsimena naudotojo įvestą žodį ir žmogus iškart gali matyti visą gramatinę informaciją ta kalba, kurią jis geriau supranta. Svetainė pritaikyta naudotis ir mobiliuosiuose telefonuose.

Šiuo žinynu siekiama sukaupti lietuvių kalbos dokumentaciją, kad ateityje iš jo būtų galima pasiimti visokeriopą su lietuvių kalbos gramatika susijusią informaciją.

Kol kas rengiama tik LIGIS morfologijos dalis. Sintaksės dalį planuojama pradėti kurti kitais, 2021 metais.

LIGIS gali būti naudinga moksleiviams, studentams, užsieniečiams, besimokantiems lietuvių kalbos, ir visiems, besidomintiems šia kalba, taip pat ir kalbininkams, atliekantiems mokslinius lietuvių kalbos tyrimus.

 

Parengta pagal žurnalo „Gimtoji kalba“ (Nr. 4) informaciją

 

 

Išrinkti lietuviški interneto domenų vardai

 

                   2003 m. buvo įteisinti internacionalizuotieji domenų vardai (IDN). Lietuviški IDN pradėti registruoti 2004 m. kovo 3 d., t. y. prieš 16 metų. Šių metų rinkimams buvo pristatyta 13 domenų vardų. Daugiausia balsų (515) surinko SukĮKaimą.lt. Tai Biržų, Rokiškio ir Pasvalio rajonų veiklos grupių, kurios skatina kaimo gyventojų bendradarbiavimą, interneto svetainė. Joje visa medžiaga skelbiama lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Antroje vietoje – Žemaitėjė.lt – nedidelės apimties Žemaičių instituto svetainė. Joje publikuojami žemaitiškai parašyti įvairūs tekstai. Trečioje vietoje – LaimingosDaržovės.lt – tai Kaišiadorių rajone esančio Norkūnų kaimo daržovių ūkio svetainė.

                   Kuriant domenų vardus galima vartoti visas lietuviškos abėcėlės raides.

 

 

Nacionalinis diktantas – daugiau negu rašyba

Ateik. Rašyk. Išsaugok.

 

Nacionalinis diktantas šiemet vyks vasario 28 dieną, penktadienį, 11 valandą. Lietuvoje didžiulio populiarumo sulaukęs diktantas bus transliuojamas per LRT radiją. Jį organizuoja VšĮ Pilietinės minties institutas su projekto partneriais.

Tradiciškai diktantą bus galima rašyti mokyklose, bibliotekose, savivaldybių salėse. Rašyti diktantą kviečiami ir įmonių bei organizacijų atstovai, jie tai gali daryti savo patalpose.

 

Kauno rajono savivaldybė nuoširdžiai Jus kviečia prisidėti prie gražios iniciatyvos, lietuviško žodžio puoselėjimo, atvykti į Savivaldybę ir susibūrus draugėn rašyti Nacionalinį diktantą. Tuo pačiu paraginkite kartu ir savo šeimos narius, artimuosius, draugus, kaimynus, paskleiskite žinią savosioms bendruomenėms.

 

Laikas

Vasario 28 d. 11 val.

Vieta

222 salė (Kauno rajono savivaldybėje, Savanorių pr. 276, „Žaliakalnio terasose“, 2 aukšte).

 

Nacionalinio diktanto 2020 koordinatorė Kauno rajono savivaldybėje – Kristina Adomavičienė tel. (8 37) 305 531, el. p. kristina.adomaviciene@krs.lt

(Registracija nebūtina)

 

 

 

Išrinkti Metų žodis ir Metų posakis 2019

 

Vasario 21 d. baigėsi trečią kartą Lietuvoje surengti Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai.

Tradiciškai vyko du balsavimai: visuomenės ir komisijos, sudarytos iš Lietuvių kalbos draugijos ir Lietuvių kalbos instituto atstovų.

Balsuojant visuomenei interneto svetainėje Alfa.lt 2019-ųjų Metų žodžiu išrinktas GAISRAS. GAISRAS – žodis, paliečiantis didžiąsias metų stichines nelaimes: gaisrą Paryžiaus Dievo Motinos katedroje, liepsnojančią Australijos augmeniją ir didžiulį gaisrą Alytaus padangų perdirbimo gamykloje. Šis žodis suprantamas ne tik tiesiogiai, bet ir perkeltine reikšme: ne vienoje mūsų gyvenimo srityje (ekologijoje, švietime, kultūroje, socialiniame gyvenime) netrūksta gaisrų, kuriuos reikia gesinti.

 2019-ųjų Metų žodžiu komisija išrinko TRINKELIZACIJĄ.

Trinkelizacija – „visuotinis viešųjų erdvių klojimas trinkelėmis, niveliuojant vietovių išskirtinumą“. Šis žodis, kurį savo straipsnyje pavartojo Gytis Norvilas, greit išpopuliarėjo: jį pasigavo ir žurnalistai, ir humoro laidos „Dviračio žinių“ personažai Sūrskis su Mauzeriu.

 Visuomenės ir komisijos vieningai išrinktas Metų posakis – MES DZŪKAI – NE PASPIRTUKAI. Šis Alytaus mero Nerijaus Cesiulio posakis reiškia, kad „Mūsų taip lengvai nepaspirsi“.

 

 

Prieš 100 metų Kaune pradėjo veikti Aukštieji kursai, iš kurių vėliau išaugo Lietuvos universitetas.

90 metų, kai Kaune pradėjo eiti žurnalai „Kalba“ (1930), „Archivum Philologicum“ (1930–1939), „Darbai ir dienos“ (1930–1940, atkurtas 1995).

Prieš 30 metų įsteigta Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija.

30 metų atkurtajam „Gimtosios kalbos“ žurnalui.

Prieš 25 metus priimtas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas (1995 01 31).

 

 

2019-ieji – Juozo Tumo-Vaižganto metai, Pasaulio lietuvių metai, Vietovardžių metai 

 

 

2019 m. Patikrinimų grafikas Kauno rajono savivaldybės teritorijoje

Valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolės Kauno rajono savivaldybės teritorijoje  tvarkos aprašas

 

Kalbos tvarkytojų seminaras Kultūros ministerijoje

Gegužės 29 d. Kultūros ministerijoje Valstybinės kalbos inspekcijos kvietimu vyko savivaldybių administracijų kalbos tvarkytojų susitikimas-seminaras. Aptarti svarbiausi rūpimi klausimai, apžvelgta visuomenei teikiamos informacijos apie kalbos vartojimą nauda ir reikšmė. Išklausytas pranešimas „Informacijos apie leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimą ir derinimą Vilniaus miesto savivaldybėje pateikimas“. Taip pat šeši pranešėjai pasidalijo gerąja savivaldybės kalbos tvarkytojo patirtimi šviečiamosios veiklos srityse.

Lietuvos Respublikos kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko 2019-05-29 pasirašytu įsakymu sudaryta darbo grupė. Ji dirbs rengiant kalbos priežiūros ir tvarkybos pertvarkos projektą. Į darbo grupę įtraukti ir 4-i savivaldybės kalbos tvarkytojai.

2019-05-29 seminaras Kultūros ministerijoje

Kauno r. savivaldybės administracijos vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja)

Kristina Adomavičienė

 

Vaikų knygos diena

 

,,Niekas kitas taip nesužadina ir neugdo vaiko vaizduotės, kaip knyga. Pamatykime džiaugsmą vaiko akyse, kai jis perskaito pirmąjį žodį ir į rankas pasiima pirmąją knygutę.“ (Astrida Lindgren)

 

Balandžio 2-oji – garsaus pasakų kūrėjo Hanso Christiano Anderseno gimimo diena. Nuo 1967 metų pasaulyje ji minima ir kaip Tarptautinė vaikų knygos diena. Balandžio 2 dieną vyksta vaikų literatūros renginiai, parodos, susitikimai su vaikų knygų kūrėjais. Šventės iniciatorė yra Tarptautinė vaikų knygos taryba (IBBY). Kasmet šventę remia vis kitas IBBY nacionalinis skyrius. Koks nors garsus rašytojas parašo atvirą laišką pasaulio visuomenei, o dailininkas kuria plakatą.

Skaitydami pasakas kitiems, sekdami jas ar patys klausydamiesi – mes bendraujame. Iš pasakų sužinome, kuo panašios epochos ir jų kultūros. Jos suartina kartas.

Vaikų literatūros ištakos – mitai, liaudies kūryba. Pirmosios vaikiškos knygos buvo leidžiamos, remiantis Biblija. Tai katekizmai, elementoriai, šventųjų gyvenimų aprašymai, moraliniai pamokymai, didaktiniai pasakojimai ir apsakymai, šventos giesmės. Pirmasis lietuviškas sakralinis eilėraštis – „Kalėdaitis dėl mažų vaikelių“– pasirodė 1763 metais.

Pasaulinės vaikų literatūros pradžia – antikos mitai, įvairių šalių liaudies kūryba, Ezopo pasakėčios, Viduramžių epas.

Knyga – tai paslaptis, kurioje gali aptikti ir tai, ko neieškojai, arba ko dar nemoki rasti.

 

Kovo 16-ąją Lietuvoje minima Knygnešio diena

Kovo 16-oji pasirinkta įamžinti Knygnešio dieną todėl, kad tądien 1846 m. gimė legendinis Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis.

Manoma, kad Lietuvoje knygnešių būta apie 2 tūkstančius. Ilgainiui knygnešiai ėmė simbolizuoti kovotojus su tautine bei kultūrine priespauda, nes uždraudus lietuvišką spaudą, knygnešių veikla buvo neįkainojamas žygdarbis pasipriešinant rusinimui. Nuo 1864 m. iki 1904 m. galiojo spaudos draudimas. Vieni knygnešiai slapta vykdavo į Mažąją Lietuvą ir iš ten gabendavo spaudą, platindami ją tolimiausiuose Lietuvos kampeliuose. Kiti platindavo spaudą vienoje ar keliose parapijose. 1891–1893 m. vien tik sieną saugoję žandarai konfiskavo 37 718 lietuviškų knygų ir laikraščių. 1900–1902 m. – 56 182.

Knygnešys – žodis, sunkiai išverčiamas į kitas kalbas. Jį galima tik nusakyti ir paaiškinti jo reikšmę. Savitai ir išradingai tą padarė italų kalbininkas Pietro U. Dini savo knygoje „Baltijos žiedas“, knygnešį pavadinęs portalibri ir šalia paaiškinęs: contrabbandieri della Lituanita – pažodžiui išvertus – lietuviškumo kontrabandininkas.

2004 metais UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą.

 

Išrinkti 2018-ųjų Metų žodis ir Metų posakis

Tarptautinės gimtosios kalbos dieną buvo paskelbti antrą kartą Lietuvoje surengtų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai. Vyko komisijos ir internetinis balsavimas.

Visuomenės balsavime Metų žodžiu išrinktas VERYGANAS („tas, kuris gyvena pagal Aurelijaus Verygos reikalavimus“). Tai darinys iš žodžio „veganas“ ir sveikatos apsaugos ministro pavardės. Komisija Metų žodžiu išrinko ŠIMTMETĮ. Žodis ŠIMTMETIS atspindi Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį – vieną svarbiausių 2018 metų ženklų.

Komisijos Metų posakis – VAIKŲ TEISES IŠKVIESIU. Jis atspindi 2018 metais visuomenėje kilusią įtampą dėl vaiko teisių apsaugos dalykų. Visuomenės išrinktas Metų posakis – popiežiaus Pranciškaus linkėjimas Lietuvai VIEŠPATIE, TE LIETUVA BŪNA VILTIES ŠVYTURIU. Anot profesoriaus, kalbininko Kazimiero Župerkos, į šį popiežiaus sakinį galima žvelgti dvejopai: vieniems šie žodžiai simbolizuoja Lietuvos išskirtinumą, ypatingumą, kitiems – norą, kad Lietuva būtų vilties švyturiu pirmiausia savo žmonėms.

 

Tarptautinė rašytojų diena

Tarptautinė rašytojų diena kovo 3-iąją švenčiama nuo 1986 metų. Per 48-ąjį Tarptautinio rašytojų klubo kongresą buvo nuspręsta kasmet minėti šią šventę.

Poetai turi savo šventę – tarptautinę poezijos dieną. Ją švenčia kovo 21 d. UNESCO sprendimu.

Kelios rašytojų mintys apie save ir kūrybą:

Rašytojas rašo ne todėl, kad jis nori ką nors pasakyti, o todėl, kad jis turi ką pasakyti. (F. S. Ficdžeraldas)

Rašytojas neturi stengtis būti protingesnis už žmogų ir pasaulį. (L. Frankas)

Rašymas – dvasių užkeikimas tikrąja prasme. (F. Kafka)

Rašytojas turi būti sudėtas tarsi iš dviejų žmonių. Vienas vedžioja jo ranką, kitas stengiasi ją sulaikyti. Iš tos dvikovos ir gimsta tikri kūriniai. Rašytojas, kuris nesipriešina sau – visada pralaimi. (J. Marcinkevičius)

Tikras rašytojas – tai tas pats, kas senovės pranašas: jis regi aiškiau negu paprasti žmonės. (A. Čechovas)

Aš – rašytojas. Rašau tai, kas plaukia man iš širdies. Išgyvenęs šiame pasaulyje beveik šešiasdešimt metų, sugebėjau rasti atsakymą į daugelį klausimų, be dviejų: kodėl aš rašau ir kodėl myliu vieną moterį. Ne sykį kamavausi, norėdamas įminti tuos dalykus. Juk yra kitų moterų, daug gražesnių, kodėl kaip tik šita? Nėra atsakymo. Lygiai taip pat ir su rašymu – jeigu aš rašau, tai todėl, kad myliu. (Cirilas Kosmačas)

Išlaisvink žmogų ir jis pradės kurti. (A. de Sent Egziuperi)

Idėjos nemiršta, jos kartais tik snaudžia, bet nubunda dar galingesnės nei prieš tai. (A. Diuma)

 

 

Tarptautinė gimtosios kalbos diena

Vasario 21-oji – Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Simonas Daukantas XIX a. viduryje knygoje „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių” rašė, kad visų didžiausia tautos dovana yra kalba: „Lietuvių kalba turtinga, graži ir brangesnė už žemčiūgus. Ji – seniausia gyva indoeuropiečių kalba, besigiminiuojanti su sanskritu“.

Lietuviai nuo seno brangino savąją kalbą. Mūsų tauta pasaulio žemėlapyje atrodo mažytė, tačiau laikas jos neišdildė iš lietuvių lūpų. Net uždraudus lietuvišką spaudą, ji išliko gyva motinų lūpose, kurios perdavė lietuvišką žodį vaikams. Jos nesunaikino nei lenkinimas, nei rusinimas, nei tremtys – lietuvių kalba išliko gyva net ir gūdžiuose Sibiro lageriuose. Tėvynės meilė atsispindi mūsų kalboje ir mūsų darbuose.

 

Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų rinkimai

Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) daugiau nei dešimtmetį rengia kasmečius gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų rinkimus.

DELFI ir VKI kviečia Jus išrinkti labiausiai patinkantį 2018 metais įsteigtos įmonės pavadinimą. Nugalėtojas bus apdovanotas specialiuoju DELFI prizu.

Šiemet Kauno rajonui atstovauja šis įmonės pavadinimas – tai MB „Laimės siūlas“.

Savo balsą atiduoti galite iki 2019 m. vasario 19 d. 12 val. paspaudę nuorodą čia Lietuviškų įmonių pavadinimų rinkimai

Apdovanojimai Kultūros ministerijoje

 

 

2019 metais sukanka...

440 metų, kai įkurtas Vilniaus universitetas.

80 metų, kai išleistas kalbos patarimų rinkinys „Kalbos patarėjas“.

Prieš 420 metų išleista Mikalojaus Daukšos „Postilė“.

Prieš 140 metų Tilžėje įsteigta lietuvių kalbos ir kultūros tyrėjų ir puoselėtojų organizacija – Lietuvių literatūros draugija.

Prieš 130 metų pradėtas leisti literatūros, politikos ir mokslo mėnraštis „Varpas“.

Prieš 80 metų, 1939 m. kovo 1 d., Kaune įsteigtas Lituanistikos institutas (iki 1940 m. birželio – Antano Smetonos lituanistikos institutas).

Prieš 30 metų, 1989 m. sausio 21 d., atkurta Lietuvių kalbos draugija.

Prieš 20 metų pradėtas leisti žurnalas „Archivum Lithuanicum“.

 Šaltinis – žurnalas „Gimtoji kalba“, 2018. Nr. 12 (618)

 

 

Kalbos institucijų vadovų vizitas Kauno rajono savivaldybėje

 

2019 m. sausio 23 d. Kauno rajono savivaldybėje lankėsi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis ir Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) l. e. viršininko pareigas Donatas Smalinskas.

Susitikime dalyvavo Savivaldybės vicemeras P. Visockas, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Š. Šukevičius, Savivaldybės kalbos tvarkytoja K. Adomavičienė ir atsakingos už švietimą rajone atstovės. Pokalbio metu aptarti aktualūs kalbos politikos, viešųjų užrašų, anglų kalbos įtakos klausimai, kalbos vartojimo problemos, valstybės ir savivaldybės požiūris į kalbos priežiūrą. Taip pat plačiau diskutuota apie vyksiančias Lietuvių kalbos dienas 2019. Kauno rajono savivaldybė yra viena pavyzdinių savivaldybių, savo iniciatyvomis prisidedanti prie valstybinės kalbos puoselėjimo (dalyvauja 18 švietimo įstaigų, per 100 renginių). A. Antanaitis ir D. Smalinskas domėjosi, kokia Savivaldybės praktika derinant reklamos projektus, kovojant su nelegaliomis iškabomis, kokie gali būti prieigos taškai prisidedant prie lietuvių kalbos ugdymo, sklaidos ne tik mokyklose, bet ir bibliotekose, muziejuose, kultūros centruose. Pasidžiaugta, kad Kauno rajonas nuoširdžiai puoselėja lietuvybę.

Ta pačia proga lankydamasis Laikinojoje sostinėje VLKK vardu pirmininkas A. Antanaitis Kauno rajono savivaldybėje apdovanojo Mokslo populiarinimo konkurso 2018 vieną iš laimėtojų už sklandžiausią darbą „Trys mitai apie tai, ką darome kasdien“ – Vasarę Svirskaitę (VDU „Rasos“ gimnazijos vienuoliktokę).

Kalbos institucijų vadovų vizitas

Kauno rajono savivaldybės vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja) Kristina Adomavičienė

 

 

 2019 metais ketvirtą kartą organizuojamos Lietuvių kalbos dienos

Gruodžio 4 d. Kalbos komisija surengė švietimo, kultūros ir kt. institucijų atstovų pasitarimą dėl Lietuvių kalbos dienų organizavimo 2019 m. vasario 16 d. – kovo 11 d.  Pasitarimo dalyviai aptarė 2016–2018 m. Lietuvių kalbos dienų prioritetus ir Lietuvoje ir užsienyje surengtus renginius. Juos galima rasti čia Lietuvių kalbos dienų renginių planas 2018

2019 metais rengiant Lietuvių kalbos dienų renginius nutarta pirmenybę teikti Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtiems Juozo Tumo-Vaižganto, Pasaulio lietuvių ir Vietovardžių metams.

Lietuvių kalbos dienų šūkis – KALBOJE VISŲ NAMAI. Lietuvių kalbos dienos – nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios.

 

 

 

2018-ieji – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metai

 

Konferencija apie kalbą, tautą, valstybę

 

2018 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Seime paminėtas lietuvių kalbos valstybinio statuso atkūrimo 30-metis. Ta proga Lietuvos Respublikos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) buvo surengta konferencija „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“. Konferencijos dalyvius pasveikino Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė. Jos žodžiais, turime unikalią kalbą, kurią privalome vertinti ir puoselėti, suprasti reikšmingumą.

Prieš 30 metų, 1988 m. lapkričio 18 d., Sąjūdžio ir visuomenės spaudžiama LSSR Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – tuometė sovietų Konstitucija papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę teisiškai lietuvių kalbos statusą įtvirtino 1990 metų Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, o galutinai – mūsų galiojanti 1992 metų Konstitucija. Anot VLKK pirmininko Audrio Antanaičio, „turėta daug energijos per tuos 30 metų (atsirado kalbos institucijos, kalbos politikos gairės, įstatymas ir kt.) – gyvoji kalba po Sąjūdžio tapo valstybine. <...> Planuojama parengti ir įgyvendinti lietuvių kalbos prestižo 2019–2020 metų programą, rasti būdą išsaugoti lietuvių kalbą išeivijoje, patvirtinti ilgalaikę lietuvių kalbos strategiją, kurios ligi šiol neturėta. Kalbai turime išsaugoti namus – Lietuvą“. Vienas pranešėjų Nepriklausomybės Akto signataras, diplomatas, kraštotyrininkas Vidmantas Povilionis pabrėžė, kad „jei neišsaugosime kalbos, prarasime tautą ir valstybę, nes valstybė – tautos namai. Kaip juos tvarkome, taip gyvena ir mūsų kalba“. Doc. dr. Daiva Vaišnienė savo pranešime „Kalbos politika Europos ir Lietuvos skaitmeninėje darbotvarkėje: švietimo, mokslo ir technologijų kalba“ kalbėjo, kad „nacionalinės kalbos Europoje yra prioritetinės. Kuriamas bendras Europos projektas – Europos kalbos išteklių koordinavimas: bus diegiami vertimo įrankiai, kurie leis gauti paslaugas ta kalba, kurią suprantame. Kalbos įrankiai nėra pastebimi, tačiau mes jais naudojamės kasdien: internetas, technologijos etc.“ Pranešimus konferencijos dalyviams taip pat skaitė prof. dr. Irena Smetonienė, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė, rašytoja Birutė Jonuškaitė ir Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė prof. dr. Danguolė Mikulėnienė. Vyko diskusija ir pasisakymai. Pakviesta garbių kalbininkų: dalyvavo ir vienas žymiausių lietuvių literatūrinės kalbos istorijos specialistų, filologijos mokslų daktaras, prof. Jonas Palionis, kiti kalbos kultūros puoselėtojai, prisidėję prie lietuvių kalbos saugojimo, puoselėjimo, sklaidos, kelio į Europą, žengimo į informacinių technologijų pasaulį, taip pat jos vystymosi pasaulėžiūros, tautos kultūros prasme.

Konferencija Seime

Kauno rajono savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoja

Kristina Adomavičienė

 

Pasaulinė mokytojų diena

Žodis „pedagogika“ kilęs iš graikų kalbos: „pais“ – vaikas, „ago, again“ – vesti, valdyti, auklėti („paidagogos“ – vaikų vedžiotojas, „paidagogeion“ – mokykla). Senovės Graikijoje pedagogais buvo vadinami asmenys (paprastai vergai), kurie lydėdavo šeimininko vaikus į mokyklą ir juos prižiūrėdavo. Tik vėliau pedagogais pradėta vadinti mokytojus, auklėtojus, kartais ir pedagogikos dalykus tiriančius mokslininkus.

Pasaulinė mokytojų diena (angl. World Teachers' Day), skirta pagerbti pedagogus, daugelyje pasaulio šalių (Armėnija, Azerbaidžanas, Bulgarija, Kanada, Estija, Vokietija, Lietuva, Makedonija, Nyderlandai, Rumunija, JAE, JK ir kt.) kasmet minima spalio 5 d. 11-ka šalių šią šventę mini vasario 28 d.: Marokas, Alžyras, Tunisas, Libija, Egiptas, Jordanija ir kt. Ši diena paskelbta minėtina UNESCO iniciatyva ir skirta parodyti mokytojų indėlį, svarbą į mokslą ir jo plėtrą, atsakomybę už vaikų išsilavinimą, jų ugdymą. Tarptautinės mokytojų federacijos „Education International“ nuomone, šią dieną svarbu aptarti ne tik visuotinio švietimo problemą, bet ir mokykloje plintančią rūkymo, narkomanijos, mokinių patyčių problemą; išspręsti žemą pedagogų atlyginimo klausimą.

Gana sparčiai keičiantis mokymo metodams, technologijoms būtent   k a l b a   lieka svarbiausia žinių sklaidos, mokytojo ir mokinio bendravimo vertybė.

 

 

Lietuvos savivaldybių kalbos tvarkytojų susitikimas Ukmergės r.

Paskutinį gana vasarišką rugsėjo penktadienį kalbos tvarkytojai iš Lietuvos savivaldybių buvo pakviesti į išvažiuojamąjį seminarą / renginį Ukmergėje ir Užulėnyje: aplankant Lietuvos prezidento Antano Smetonos sodybą, Užugirio krašto muziejų, Amatų ir edukacijų centrą, Užugirio dvarą. Taip pat kalbos puoselėtojai Ukmergės savivaldybėje turėjo progą pabendrauti su Ukmergės rajono meru R. Janicku, peržiūrėti rajoną pristatantį filmą, aptarti bendradarbiavimo klausimus siekiant produktyvių darbo rezultatų.

Vykusioje dalykinėje šio susitikimo dalyje Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis ir Valstybinės kalbos inspekcijos (VLKI) viršininkas Donatas Smalinskas kalbėjo apie kalbos politikos ir praktikos dalykus. Kalbos specialistai išklausė naujausių kalbos vartojimo aktualijų, pasidalyta gerąja patirtimi, kalbėta apie įvairius veiklos aspektus, iškylančias problemas. A. Antanaičio buvo užsiminta apie ilgalaikę (bent 20 metų) lietuvių kalbos strategiją (Estija tai jau turi). Tam, žinoma, reikia pasiruošti, atlikti tyrimus ir pan. Šios Seimo rudens sesijos darbų sąraše pateiktas svarstymas dėl Konstitucinio kalbos įstatymo.

„Nuo visų mūsų darbo ir konsolidacijos už gimtąją kalbą priklauso, kokių teisių lietuvių kalba turės Lietuvoje, kuriose srityse ji bus vartojama, o ne ignoruojama“, – akcentavo VLKI viršininkas D. Smalinskas. Nemažai kalbėta apie kalbos praktikos dalykus, kalbos tvarkytojo darbo aspektus ir problemas, atsakyta į kalbos tvarkytojų klausimus.

Anot VLKK pirmininko, kalba – viena iš tautos egzistencijos motyvacijų.

 Kauno rajono savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoja Kristina Adomavičienė

Kalbininkų seminaras

 

 

Rugsėjo 1-oji

Mokslo ir žinių diena švenčiama rugsėjo 1 d. Pagal Lietuvos įstatymą yra atmintina diena. Pradėta švęsti nuo 1984 m. Žymios etnologės Gražinos Kadzytės manymu, ruduo yra palankus susikaupimui, mokslui, buvimui namuose. Į mokyklą rugsėjo 1-ąją buvo einama ir Pirmosios Lietuvos Respublikos gyvavimo laikais. Pasak etnologės: „Anuomet tai buvo dvasinio gyvenimo pradžios šventė, mat galimybę gauti išsilavinimą kiekviena šeima vertino kaip likimo dovaną. Šeimai, galėjusiai nors vieną vaiką išleisti į mokyklą, buvo itin džiugi diena. Tiesa, niekas taip pat nesakydavo, kad tas, kuris siuva batus, yra prastesnis nei tas, kuris eina į mokyklą.“ Mokslo metai įvairiose pasaulio šalyse prasideda skirtingu laiku. Ispanijoje ar Prancūzijoje vaikai į mokyklą vedami rugsėjo–spalio mėnesiais. Jungtinėse Amerikos Valstijose mokslo metai prasideda pirmąjį rugsėjo antradienį. Yra šalių, kurios mokslo metus pradeda paskutinį vasaros mėnesį: Vokietijoje mokytis pradedama nuo rugpjūčio pradžios, Olandijoje – nuo pastarojo mėnesio vidurio. Tuo pačiu metu į mokyklos suolą skuba ir Suomijos mokiniai. O štai korėjiečiai į ugdymo įstaigą skuba kovą, kai mūsų mokinių mokslo metai eina pabaigos link.

 

 

Žolinė ar Žolinės?

Oficialus šventės pavadinimas – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena) (žr. švenčių dienų pavadinimus Darbo kodekse). Tik vienaskaitos forma (Žolinė) teikiama ir „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, ir „Lietuvių kalbos žodyne“. Daugiskaitos forma kartais pavartojama dėl analogijos su daugiskaitiniais švenčių pavadinimais (plg. Kalėdos, Velykos, Joninės, Petrinės, Kazimierinės). 

Šventės pavadinimas kirčiuojamas dvejopai. Pirmenybė teikiama 2-ajai kirčiuotei: Žolìnė, Žolìnės, Žolìnę, tačiau galimas ir 1-osios kirčiuotės variantas: Žõlinė, Žõlinės, Žõlinę.

Žolìnė (Žõlinė) švenčiama rugpjūčio 15 d. Šventės ištakos – Jeruzalė, IV a. pab. (Rytų Bažnyčioje šventės pavadinimas yra Dormitio – „Užmigimas“). Tai pati seniausia ir garbingiausia Šv. Marijos šventė. Senovės baltai Žolinę skyrė apeigoms didžiajai Deivei gimdytojai Ladai atlikti ir jai atiduoti užaugusio ir subrendusio derliaus aukas. Iki tos dienos niekas nedrįsdavo valgyti naujojo derliaus vaisių.

 

 

Liepos 6 d. – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena

2018 metais liepos 6-oji – Valstybės diena – ypatinga, nes švenčiama per Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Taip pat šią dieną vyksta ir Lietuvos šimtmečio dainų šventė. Didelis dėmesys skirtas mūsų visuomenę suburiančiai masinei iniciatyvai, kuri stiprina pasididžiavimą Lietuva –nuvilnys „Tautiška giesmė“ aplink pasaulį“.

1253 m. liepos 6-ąją buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas.

1855 m. liepos 6-ąją gimė Jonas Bielskis, inžinierius, knygnešys (padėjo gabenti į Lietuvą užsienyje leidžiamą spaudą lietuviškais rašmenimis ir pogrindinę spaudą).

1866 m.  liepos 6-ąją gimė Josepis Julius Mikola – suomių kalbininkas, daktaras, vienas Suomijos mokslų akademijos įkūrėjų.

1928 m. liepos 6-ąją gimė Janina Degutytė, lietuvių poetė, vėlyvosios lyrikos romantikė, eilėraščių vaikams autorė.

 

 

Kauno rajono savivaldybės seniūnijų pavadinimų kilmė ir kirčiavimas

Akademija – iš liet. buv. Lietuvos žemės ūkio akademijos (vėliau universiteto) pavadinimo paskutiniojo dėmens akadèmija 'aukštoji mokymo įstaiga'. 1 kirčiuotė – Akadèmija.

Alšėnai – iš asmv. *Alšė́nas, plg. pvd. Alšáuskas, Alšìnskas, Alšiukas. 1 kirčiuotė – Alšė́nai.

Babtai – greičiausiai iš asmv. *Babtas, ar *Baptas. 2 kirčiuotė – Bãbtai.

Batniava – apie kilmę duomenų nepateikta. 3^b kirčiuotė – Batniavà.

Čekiškė – iš liet. Čẽkas, Čẽkis, Čekỹs. 1 kirčiuotė – Čẽkiškė.

Domeikava – iš asmv. Domeikà, Domeĩkis. 1 kirčiuotė – Domeĩkava.

Ežerėlis – greičiausiai iš šalia esančio durpyno ar jo dalies buvusio vardo *Ežerė̃lis. 2 kirčiuotė – Ežerė̃lis.

Garliava – aplietuvinta forma, atsiradusi iš slaviškos formos Godlevo, kuri iš slaviško asmv. Godlewski. 4 kirčiuotė – Garliavà.

Garliavos apyl. – aplietuvinta forma, atsiradusi iš slaviškos formos Godlevo, kuri iš slaviško asmv. Godlewski. 4 kirčiuotė – Garliavà, Garliavõs.

Kačerginė – iš asmv. Kačer̃gis, Kačer̃gius. 2 kirčiuotė – Kačergìnė.

Karmėlava – asmenvardinės kilmės: plg. pvd. Karmelãvičius, Karmelẽvičius, Karmilãvičius, Karmalãvičius. 1 kirčiuotė – Karmė́lava.

Kulautuva – greičiausiai iš ankstesnės formos *Kalantava, kuri iš asmv. Kalánta, Kalantà. 1 kirčiuotė – Kuláutuva.

Lapės – greičiausiai iš liet. lãpė 'plėšrus šunų šeimos žvėrelis (Vulpes)'; kita vertus, gali būti iš asmv. Lãpė. 2 kirčiuotė – Lãpės.

Linksmakalnis – iš vok. klb. Lustberg – „linksmybių kalnas“. 1 kirčiuotė – Linksmãkalnis.

Neveronys – iš asmv. *Neverónis, plg. pvd. Nevera, Neveras, Neveráuskas. 3 kirčiuotė – Neverónys.

Raudondvaris – iš liet. raudónas 'esantis vaivorykštės kraštinės šiltosios spalvos; įraudęs, rausvas' ir dvãras 'dvarininko ūkis, sodyba'. 1 kirčiuotė – Raudóndvaris.

Ringaudai – iš asmv. Rìngaudas. 3^a kirčiuotė – Ringaudaĩ.

Rokai – iš asmv. Rõkas. 4 kirčiuotė – Rokaĩ.

Samylai – greičiausiai iš asmv. *Samyla. 3^b kirčiuotė – Samylaĩ.

Taurakiemis – iš asmv.. Taũras ir liet. kiẽmas 'plotas žemės tarp vienos sodybos pastatų, atšlaimas; aikštelė prie gyvenamo namo; atskira kaimo sodyba, ūkis; kaimas, sodžius'. 1 kirčiuotė – Taũrakiemis.

Užliedžiai – iš upės vardo Líeda. 1 kirčiuotė – Ùžliedžiai.

Vandžiogala – iš asmv. Vandỹs, Vandzis ir liet. gãlas 'vieta, kur baigiasi koks ilgesnis daiktas; daikto kraštinė dalis (pradžia, pabaiga); kraštas, siena; riba'. 1 kirčiuotė – Vandžiógala.

Vilkija – greičiausiai iš asm. Vil̃kas; kita vertus, gali būti iš liet. vil̃kas 'panašus į šunį plėšrus miško žvėris (Canis lupus)'. 3^b kirčiuotė – Vilkijà.

Vilkijos apyl. – greičiausiai iš asm. Vil̃kas; kita vertus, gali būti iš liet. vil̃kas 'panašus į šunį plėšrus miško žvėris (Canis lupus)'. 3^b kirčiuotė – Vilkijà, Vilkijõs.

Zapyškis – Iš pirminės formos *Sapiegiškis, kuri iš asmv. Sapíega, Sapiegà. 1 kirčiuotė – Zapýškis.

 

Kristina Adomavičienė, parengta pagal Lietuvos vietovardžių geoinformacinę duomenų bazę.

 

 

Jonìnės (Rãsos)

Jonìnės, 2 kirčiuotė (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės, 1 kirčiuotė) – šventė, švenčiama naktį iš birželio 23-iosios į 24-ąją, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis – Vasaros saulėgrįža. Šios šventės ištakos Lietuvoje yra Rasos šventė. Neretai ji vadinama daugiskaita Rãsos (Rasa, Rasos šventė, Kupolės, Saulės, Krešės) – tai senoji lietuvių vasaros saulėgrįžos šventė, vėliau sutapatinta su švento Jono diena ir pavadinta Joninėmis. Dabar beveik neįmanoma atrasti autentiško baltiško saulėgrįžos šventės pavadinimo. Rasos šventės, Kupolės ir kiti pavadinimai yra jau krikščioniškų laikų paveldas. Kupolės pavadinimas atėjo iš rytų slavų kraštų, kur šventė vadinama Ivano Kupalos vardu (taip buvo verčiamas Jono Krikštytojo vardas). Pirmasis šią šventę Rasa pavadino Teodoras Narbutas 1835 metais. Jonas Basanavičius pastarąjį pavadinimą bandė susieti su romėnų dies rosarum (rožių dienomis). Pilypo Ruigio ir Gotlibo Milkaus XVIII–XIX a. pradžios žodynuose vasaros saulėgrįža vadinama Saulėmis. Kupolių pavadinimas siejamas su vienu iš seniausių apeiginių šventės elementų, taip pat su augmenijos klestėjimu, vešėjimu. Krešės – prūsiškas pavadinimas, susijęs su augmenijos vešėjimu. Latvijoje švenčiama Jãnių šventė.

 

 

 

DĖL 2019 METŲ PASKELBIMO VIETOVARDŽIŲ METAIS

 

2018 m. birželio 14 d. Nr. XIII-1273

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Seimas,

pabrėždamas, kad senieji vietovardžiai – Lietuvos kultūros, istorijos ir kalbos vertybė, kurios išsaugojimu privalo rūpintis valstybė;

įvertindamas tai, kad senuosiuose kaimų ir vienkiemių pavadinimuose glūdi etnologinė, lingvistinė, paleogeografinė, istorinė, kultūrinė ir kita svarbi informacija, saugotina kaip Lietuvos ir pasaulio kultūros palikimo dalis;

išskirdamas ypatingą gyvenamųjų vietų vardų reikšmę ryšiams su tėvų, senelių ir protėvių žeme puoselėti;

konstatuodamas, kad nuo sovietmečio iki šių laikų iš juridinės vartosenos jau yra išbraukta tūkstančiai istorinių vietovardžių ir stebima tolesnė jų nykimo tendencija;

siekdamas išsaugoti senuosius vietovardžius, nutaria:

 

1 straipsnis.

Paskelbti 2019 metus Vietovardžių metais.

 

2 straipsnis.

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1) sudaryti Vietovardžių metų komisiją (toliau – Komisija), kuri iki 2018 m. spalio 1 d. parengtų Vietovardžių metų programą;

2) numatyti lėšų 2019 metų valstybės biudžete Komisijos parengtai ir Vyriausybės patvirtintai Vietovardžių metų programai įgyvendinti.

 

SEIMO PIRMININKAS                                                                                          VIKTORAS PRANCKIETIS

 

 

 

Euro santrumpa, simbolis, vartojimas

Kalbos komisijos 2014 m. balandžio 10 d. posėdyje nutarta teikti euro santrumpą – Eur (rašoma be taško, plg. pavadinimo litas santrumpa – Lt). Prireikus galima vartoti tarptautinį kodą EUR arba simbolį €. Piniginio vieneto dalies pavadinimo santrumpa ct (be taško).

Atkreiptinas dėmesys, kad santrumpa, kodas ar simbolis lietuvių kalboje paprastai vartojami po skaitmeninės raiškos (darant tarpą), pvz.: 250 eurų, 250 Eur, 250 EUR, 250 €.

(Simboliai – euro €, svaro ₤, dolerio $ – kartais pavartojami praktiniais arba stilistiniais sumetimais. Anglų kalba jie dažniau vartojami prieš skaitmenis, bet lietuviškame tekste jie vartotini po skaitmenų ir tarpo).

 

 

Gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga!

 

Savivaldybių kalbos tvarkytojų seminaras

2018-ųjų balandžio 5-ąją Vilniuje esančiame Lietuvių kalbos institute (LKI) vyko seminaras, skirtas savivaldybių kalbos tvarkytojams. LKI, Valstybinės kalbos inspekcijos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovai plačiau apžvelgė šių dienų lietuvių kalbos realijas, žvilgsnius į ateitį. VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis pabrėžė, kad „kalba yra tauta, kalba yra valstybė. Ir nesame mes, kalbos puoselėtojai, vieniši, žmonėms rūpi, ką darome“. Valstybinės kalbos situacija šiandien nėra itin šviesi, esama nuomonių, kad „lietuvių kalba neužsidirba pinigų ir nėra tokios nacionalinės svarbos kaip kariuomenė“. Ne itin džiugu, kad minint 28-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines „lietuvių kalba savo valstybėje nesijaučia jaukiai“.

Seminare apžvelgta 2017-ųjų kalbos tvarkytojų veikla, aptarti aktualiausi darbo, įvairių tikrinimų klausimai, teisiniai aspektai, šviečiamoji veikla, nebijojimas įtraukti kūrybiškumo ir kt.

Atkreiptas dėmesys į savivaldybių interneto svetainėse ir jų „Facebook“ paskyrose vartojamą taisyklingą lietuvių kalbą. Tekstai turi būti su lietuviškomis raidėmis, rišliai skaitomi ir sutvarkyti. Viešieji užrašai taip pat turi būti rašomi valstybine kalba, – nes „Lietuvoje gyvena lietuviai, o atsakas, kad užsieniečiai nesupras“ – neturėtų būti taip skambiai pabrėžiamas.

Po seminaro dalyviai iš arčiau susipažino su LKI veikiančiu interaktyviu „Lituanistikos židinio“ muziejumi. Čia mielai ir nemokamai laukiami visų Lietuvos mokyklų mokiniai.

 Seminaro dalyvė, Kauno r. savivaldybės Bendrojo skyriaus darbuotoja Kristina Adomavičienė

Kalbininku-seminaras

 

 

          Lietuvių kalbos žodžio Velykos etimologija (graikiškai étymos 'tikras, esminis' + lógos 'žodis, mokslas' – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą. Etimologija taip pat vadinamas ir konkretaus žodžio kilmės aiškinimas) sietina su daugelyje slavų kalbų, išskyrus rusų, šiai šventei įvardyti vartojamu žodžių junginiu, kurio reikšmė yra Didžioji diena / naktis: Великдень (ukrainiečių), Великден (bulgarų), Вялікдзень (baltarusių), Wielkanoc (lenkų), Velikonoce (čekų), Velikanoč (slovėnų). Latvių kalboje slaviškas skolinys „Didžiosios dienos“ tapo Lieldienas. Europoje daugumoje kalbų Velykos vadinamos žodžiais, kurių etimologinė kilmė siejama su hebrajų kalbos žodžiu pesach, reiškiančiu izraelitų išėjimo iš Egipto minėjimo šventę pagal Senąjį Testamentą, graikų Pascha, (Πάσχα), italų Pasqua, ispanų Pascua, prancūzų Pâques, rusų Nасха, rumunų Paşti, švedų Påsk, olandų Pasen, suomių Pääsiäinen. Lietuvoje Velykų pavadinimą bandoma sieti su žodžiu vėlė – teigiama, kad pavadinimų sutapimas gali būti dėl žodžių atrakcijos.

 

 

APIE BRŪKŠNELĮ IR BRŪKŠNĮ

 

Brūkšnys (–) ir brūkšnelis (-) yra skirtingi ženklai. Jų rašymas tekstuose skiriasi.

Brūkšnys – yra skyrybos ženklas. Juo skiriamos sakinio dalys, sakinių dėmenys, tiesioginė kalba (brūkšnį, naudojantis klaviatūra, surenkame taip: Alt+0150). Brūkšnys rašomas vietoj praleistos tarinio jungties arba savarankiškos sakinio dalies, jei norime paryškinti praleidimą.

֍ Visada brūkšnys rašomas su tarpais, pvz., Kauno rajonas – žalias kraštas, vadinamas Lietuvos smaragdu. Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Kauno rajone šiais metais – jau 200-asis kūdikis. Viešojoje bibliotekoje – susitikimas su profesoriumi Liudu Mažyliu.

֍ Brūkšnys be tarpų rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių ko nors ribą: vietos, laiko, kiekio, eilės, pvz., magistralė Vilnius–Klaipėda. Koncerto trukmė 2–3 val. Liepos–rugpjūčio mėnesiais dauguma Europos institucijų darbuotojų atostogauja. 7–9 klasių mokinių olimpiados rezultatai. 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa.

֍ Tarp žodžių, reiškiančių dvišalius santykius, rašomas brūkšnys be tarpų, pvz., pirmadienis–penktadienis. 2008–2018 m. Traukinys Kybartai–Kaunas. Molotovo–Ribentropo paktas. Perdavimo–priėmimo aktas (gali būti rašomas jungtukas ir (perdavimo ir priėmimo aktas), jei nereikia oficialaus termino, pakanka perdavimo aktas).

֍ Tarp greta vartojamų lygiagrečius dalykus reiškiančių žodžių, tam tikrai alternatyvai, dimensijoms žymėti, informacijos daliai dokumentų tekstuose, kompiuterių programose, bibliografiniuose aprašuose atskirti gali būti rašomas pasviras brūkšnys: pvz., vardas ir / ar pavardė; einamoji / atsiskaitomoji sąskaita; tel./faks.; Nepriklausomybės g. 2 / Vytauto g. 4; vėjas 5–7 m/s, greitis 12 Mb/s; rašto Nr. 35/509; www.vlkk.lt/naujienos.

֍ Kartais vietoj pasvirojo brūkšnio gali būti vartojami ir skliaustai: pvz., vardas ir (ar) pavardė; einamoji (atsiskaitomoji) sąskaita.

֍ Pasvirasis brūkšnys nerašomas tarp žodžių, susijusių priklausomybės santykiais, ir jų santrumpų, nevartotinas ir nurodant metų ribas: pvz., kilovatvalandės kaina rašoma taip: 1 kWh – 0,53 ct; už 1 kWh 0,53 ct; 0,53 ct už 1 kWh (ne 0,53ct/kWh); atsiskaitomoji sąskaita rašoma taip: a. s., atsisk. sask. (ne a/s); asmens kodas rašomas taip: a. k., asm. k., galima trumpinti ir AK (ne a/k); pašto dėžutė rašoma taip: p. d. (ne p/d); metų ribos nurodomos taip: 2000–2008 m. (ne 2000/2008 m.).

 

Brūkšnelis tarpais neskiriamas, klaviatūroje spaudžiamas iškart.

Rašomas:

֍ tarp dviejų kaitomų pavardžių ar pavardės ir slapyvardžio, pvz., Vincas Mykolaitis-Putinas, Donatas Montvydas-Donny Montell, Algirdas Ramanauskas-Algis Greitai, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Kai yra dvigubas geografinio objekto pavadinimas, pvz., Moravija-Silezija, Šiaurės Reinas-Vestfalija, Kastilija-La Manča, Friulis-Venecija Džulija;

֍ tarp dviejų sintaksiškai lygiaverčių daiktavardžių, reiškiančių vieno daikto pavadinimą, pvz., leidykla-spaustuvė, sekretorė-referentė, lopšelis-darželis, dizaineris-maketuotojas, paskaita-seminaras, akušeris-ginekologas;

֍ nurodant pašto kodą, pvz., LT-33119;

֍ datą rašant skaitmenų grupėmis, pvz., 2018-04-02; tarp numerius žyminčių skaitmenų ar raidžių grupių, pvz., Šventaragio g. 2-6, įsakymo Nr. 1H-45-(77);

֍ po arabiškų skaitmenų prieš kelintinių skaitvardžių galūnes, pvz., 9-asis čempionatas, 2018-ieji, 12-asis numeris, 30-metis, 16-aisiais, 155-oji. Galūnės nepridedamos prie romėniškų skaitmenų, pvz., III ketvirtis, VI tomas, IX amžius;

֍ trumpinant žodžius ir vietoj praleistos žodžio dalies, pvz., g-vė (gatvė), m-kla (mokykla), mokiniai (-ės), vardas (-ai), b-ka (biblioteka), mikro- ir makroekonomika, specialistas (-ė), kontrolierius (-ė);

֍ dvigubame simboliniame pavadinime, sudarytame iš dviejų susijungusių organizacijų pavadinimų: pvz., „Santara-Šviesa“ (organizacija), „Inkaras-Grifas“ (sporto komanda), „Švyturys-Utenos alus“ (įmonė).

Nerašomas:

֍ tarp dviejų vardų, pvz., Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Jonė Patricija;

֍ tarp sintaksiškai nelygiaverčių daiktavardžių, kurių paprastai antrasis papildo, paaiškina pirmąjį, pvz., sąskaita faktūra (Vietoj sąskaita-faktūra siūlytas prekyraštis neprigijo. Pakaktų vartoti tik faktūra, tačiau atsižvelgus į dvižodžio termino paplitimą aprobuotas terminas sąskaita faktūra.), šalys narės, mokytojas lituanistas, eteriniai aliejiniai augalai, gydytojas odontologas;

֍ brūkšnelis nerašomas tada, kai jungiami žodžiai yra sintaksiškai lygiaverčiai, bet žymi ne vieno, o dviejų dalykų pavadinimus: pvz., kultūra ir švietimas (ne kultūra-švietimas); pajamos ir išlaidos (ne pajamos-išlaidos); lietuvių ir italų santykiai (ne lietuvių-italų santykiai); Lietuvos ir Lenkijos sutartis (ne Lietuvos-Lenkijos sutartis). Taip pat brūkšnelis nerašomas, kai įmanomas sklandesnis variantas: pvz., internatinė mokykla (ne internatas-mokykla); kurortinis miestas (ne kurortas-miestas); sanitarinės technikos gaminiai (ne sanitarijos-technikos gaminiai); gamybinės technikos skyrius (ne gamybinis-techninis skyrius); moralinės problemos arba etinės problemos (ne moralinės-etinės problemos); buitinės sąlygos arba materialinės sąlygos (ne buitinės-materialinės sąlygos).

֍ žodžių junginiuose, kurių trumpinamas tik pirmas žodis (rašomas taškas): pvz., e. (el.) paštas, e. parašas, e. valdžia, e. vartai, e. sveikata ir pan.;

֍ tarp pavardę sudarančio nekaitomo ir kaitomo dėmens brūkšnelis nerašomas: pvz., Put Putarleckis, Tallat Kelpša. Tarp vardo ar pavardės ir prievardžio brūkšnelis taip pat nerašomas: pvz., Vytautas Didysis, Radvila Našlaitėlis.

 

Parengė Kauno rajono savivaldybės Bendrojo skyriaus darbuotoja Kristina Adomavičienė pagal www.vlkk.lt ir Rasuolės Vladarskienės knygą „Dokumentų tekstai ir formuluotės“ (išleido Lietuvių kalbos institutas, 2017 m.).

 

 

             Kovo 11-oji – Lietuvoje švenčiama Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Atstatymo Aktą. Jame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė.

To laukė visa mūsų tauta.

1990-ųjų Kovo 11-oji baigė pirmąjį kelio į laisvę etapą – dainuojamosios revoliucijos laikotarpį. Iki realios laisvės ir tarptautinio pripažinimo dar buvo likę beveik pusantrų metų, laukė Maskvos ekonominė blokada, Pirmosios atkurtos Vyriausybės griūtis, Sausio 13-osios įvykiai. Tarptautiniu mastu Lietuva pripažinta beveik po metų – pirmoji tai padarė Islandija.

Kovo 11-oji visada žymės naujo, kad ir sunkaus, bet nepriklausomo Lietuvos kelio pradžią.

 

 

NACIONALINIS DIKTANTAS: ATEIK, RAŠYK, IŠSAUGOK

 

Maloniai kviečiame Jus visus 2018 m. kovo 2 d. 11 val. (penktadienį) rašyti Nacionalinį diktantą. Diktantas bus transliuojamas per LRT radiją ir internetu. Šį didelio populiarumo renginį organizuoja VšĮ Pilietinės minties institutas. Pernai Nacionalinį diktantą rašė daugiau nei 33 tūkst. žmonių. Anot diktanto organizatorių, nereikia bijoti nosinių ir kablelių, nes diktantas nėra egzaminas. Juo siekiama paskatinti žmones didžiuotis mus visus vienijančia kalba, kartu ir savo valstybe. Diktantą rašysime Kauno rajono savivaldybės Tarybos salėje (Savanorių pr. 371, 1 aukštas).

Antrasis (finalinis) turas vyks Vilniuje (balandžio antrą šeštadienį).

Labai Jūsų visų lauksime! 

 

Nacionalinio diktanto 2018 koordinatorės Kauno rajono savivaldybėje

Nijolė Miodušauskienė ir Kristina Adomavičienė, tel. (8 37) 305 531, el. p. kalba@krs.lt

(Registracija nebūtina)

 

 

         Vasario 16-oji – nacionalinė Lietuvos šventė, skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos signatarų pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės aktui paminėti. Jis tapo pagrindu, suvienijusiu žmones, kovojusius už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Ano meto Lietuvos laisvės siekį ir valstybės kūrimą skatino Vakarų Europoje sklandančios tautiškumo idėjos, didėjanti lietuvių identiteto savimonė. Visi mes sulaukėme šio siekio išsipildymo, nes esame suverenios valstybės, turinčios gilią istorinę praeitį, kultūrines tradicijas, savąją kalbą, taip pat tikėjimą savo šalies ateitimi, piliečiai. Tebūnie Vasario 16-oji – mūsų laisvės simbolio diena, visų prasmingų darbų atspirties taškas. Saugokime, stiprinkime, didžiuokimės savo valstybe!

 

 

      GIMTOJI KALBA – be jos negyvuoja tautos. Kalba yra prigimtinis dalykas, sudarantis galimybes išsaugoti svarbiausias tautos vertybes. Gimtosios kalbos puoselėjimu, išsaugojimu turi rūpintis kiekvienas iš mūsų, tai yra ir mūsų valstybės rūpestis. Kuriami įstatymai taisyklingai vartoti lietuvių kalbą viešojoje erdvėje. Ir apskritai ją vartoti. Kasdieniame gyvenime. Įkvepiančių ir džiuginančių pavyzdžių netrūksta kitose pasaulio šalyse gyvenančių lietuvių bendruomenių, kurios kuria lietuviškas mokyklas, leidžia lietuvišką spaudą, puoselėdamos tradicijas organizuoja renginius ir panašiai. Nė vienam iš mūsų nereikia pamiršti savo prigimties – gimtosios kalbos. Ji vienija mus, atskleidžia patriotiškus jausmus, sąmoningumą.

„Per amžius žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba, visada rūpinosi ją išlaikyti, gražinti, skleisti, tobulinti. <...> Ne žemės derlumu, ne drabužių įvairumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlaikydamos savąją kalbą, kuri didina ir palaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Gimtoji kalba yra bendrosios meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink kalbą – sunaikinsi santaiką, vienybę ir dorybę. Sunaikink kalbą – sunaikinsi dangaus saulę, sujauksi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę.“

Ištrauka iš Mikalojaus Daukšos „Prakalbos į malonųjį skaitytoją”

 

Kalbos tvarkytojo veikla

Tikrina valstybinės kalbos taisyklingumą, Kauno rajono viešuosius užrašus, leidinius, dokumentų, taip pat įstaigų ir įmonių svetainių kalbos taisyklingumą, pataria įvairiais kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais.

Mums svarbi Jūsų nuomonė – rašykite klausimus, pastebėjimus, pasiūlymus, kaip išsaugoti taisyklingą lietuvių kalbos vartojimą.

Gyventojų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus vyr. specialistė Kristina Adomavičienė, tel. (8 37)  305 531, el. p. kristina.adomaviciene@krs.lt

 

Dokumentų rengimo istorija

Dokumentų kalbos stilių kalbininkai priskiria administraciniam kalbos stiliui. Šis stilius norminamas daugiausia, o tirtas – mažiausiai, nors administracinio stiliaus užuomazgos lietuvių raštijoje yra senos, siekia net XVII amžių, tačiau nėra iki galo susiformavęs. Stiliui formuotis trukdė tai, kad nebuvo nepriklausomos Lietuvos valstybės. Palankios politinės sąlygos plėtotis šiam stiliui susidarė tik 1918–1940 metais ir, be abejo, mūsų laikais, nuo 1990 metų, atkūrus valstybės nepriklausomybę.

Mokyti taisyklingai rašyti dokumentus pradėta XX amžiaus pradžioje. Liudo Jakavičiaus Lietuvių raštvedys buvo leidžiamas net keturis kartus. 1929 metais 5-asis leidimas pavadintas Meilės ir tarnybinių laiškų, Vėliau pasirodė Gudyno Kišeninis advokatas. Šių leidinių tikslas mokyti paprastus žmones dokumentų įforminimo dalykų ir dokumentams būdingų standartinių pasakymų.

Administracinei kalbai keliami vienodi reikalavimai, kaip ir visai rašomajai kalbai. Pirmasis kovoti su barbarizmais ėmėsi Jonas Jablonskis.

Dabar dokumentų rengimą ir įforminimą, taip pat jų kalbą reglamentuoja teisės aktai.

 

Rengiant dokumentus

• Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. (1.3 E)VE-53 pakeistos Dokumentų rengimo taisyklės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pakeisti ar papildyti 54, 55, 67, 81, 92 ir 93 Dokumentų rengimo taisyklių punktai.
• Dokumentų rengimo taisyklių aktuali redakcija

 

Kalbos konsultacijos

• Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Gedimino pr. 60, Vilnius, el. p. vlkk@vlkk.lt . Konsultuoja darbo dienomis 8.30–12.30 val. tel. (8 5) 272 4520
• Valstybinė kalbos inspekcija, M. K. Paco g. 4, Vilnius, tel. / faks. (8 5) 260 8899, el. p. vki@lrvki.lt

 

Nuorodos internete

• Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų bankas
• Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
• Lietuvos Respublikos terminų bankas
• Kanceliarinės kalbos patarimai
• Lietuvių kalbos institutas
• Lietuvių kalbos žodynas
• Bendrinės lietuvių kalbos žodynas
• Administracinės kalbos aktualijos
• Vietovardžių žodynas
• Pasaulio vietovardžiai
• Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
• Kirčiuoklė
• Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema
• Kalbos namai
• Lietuvių kalbos draugija

 

Lietuvių kalbos mokomieji žaidimai

Teisės aktai

• Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1688 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo“ 
• Teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą, sąvadas
• Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (497–503, 505, 507 straipsniai)