Informacija apie paramą būstui įsigyti ir išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją

Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu (toliau – Įstatymas). 

Asmenys ir šeimos, atitinkantys Įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, norėdami gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, kreipiasi į savivaldybės administraciją pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka asmens (šeimos atveju – vieno iš šeimos narių pasirinktinai) deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurioje yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, pateikdami socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.

Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiuos  nurodytus reikalavimus:

1) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija  Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių (dydžiai nurodyti žemiau);

2) įsigyja pirmą būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba atitinka vieną iš šių sąlygų:

  1. a) pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos ir šio prašymo pateikimo metu neturi būsto nuosavybės teise ir nebuvo pasinaudoję šia paramos forma ar finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu;
  2. b) turi ar per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos turėjo nuosavybės teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (ar) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų. Parama teikiama valstybės iš dalies kompensuojamų būstų kreditų gavėjams būstui pirkti, statyti (dalį kredito panaudojant žemės sklypui, kuriame yra arba planuojamas statyti būstas, pirkti), nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti arba mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją;
  3. c) neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams. Parama teikiama tik valstybės iš dalies kompensuojamų būstų kreditų gavėjams nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams.

Turto ir pajamų dydžiai (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis):

  • asmens be šeimos grynosios metinės pajamos – 106 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžių ir turtas – 129 VRP dydžių;
  • dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 148 VRP dydžių ir turtas – 262 VRP dydžių;
  • keturių ar penkių asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 178 VRP dydžių ir turtas – 349 VRP dydžių;
  • šešių ar daugiau asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui – 30 VRP dydžių ir turtas vienam asmeniui – 83 VRP dydžių.

 (Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. gruodžio 19 d. Nr. 1334 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl šalpos pensijų bazės dydžio, tikslinių kompensacijų bazės dydžio ir valstybinių pensijų bazės dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, patvirtino valstybės remiamų pajamų dydį – 122 (vieną šimtą dvidešimt du) eurus. Nutarimas įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d.)      

Subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikimas

Subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai padengti apmokant 20 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu jie yra:

  • buvę likę be tėvų globos (rūpybos) asmenys iki 36 metų ar jų šeimos;
  • šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų ir (ar) vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba);
  • neįgalieji arba šeimos, kuriose yra neįgaliųjų.

Subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai padengti apmokant 10 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio būsto kredito likučio) sumos teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu jie yra:

  • jaunos šeimos, auginančios vieną ar daugiau vaikų (įvaikių);
  • šeimos, kuriose vienas iš vaikų (įvaikių) tėvų yra miręs.

Asmenims ir šeimoms suteikta subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti panaudota šio kredito pradiniam įnašui ar jo daliai padengti.

          Asmenims ir šeimoms, teisę į subsidiją įgijusiems po kompensuojamo būsto kredito gavimo, subsidijos sumą apskaičiuojama nuo likusios negrąžintos kompensuojamo būsto kredito sumos. Asmuo ar šeima turi būti įvykdę visus skolinius įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį iki kreipimosi į kredito įstaigą su prašymu apskaičiuoti ir išmokėti subsidiją dienos.

          Jeigu valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas teisę į subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti įgijo po to, kai gavo valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, suteiktą iš kredito davėjams nustatyto valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo metinio limito, subsidija apskaičiuojama pagal valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito likučio sumą, buvusią tą dieną, kai valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gavėjas kreipėsi į kredito davėją su prašymu pakeisti su kredito davėju sudarytą sutartį dėl valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito teikimo.

          Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suma neturi būti didesnė kaip:

  • 53 tūkst. eurų arba ekvivalentas kita valiuta - asmeniui be šeimos;
  • 87 tūkst. eurų arba ekvivalentas kita valiuta - dviejų ir daugiau asmenų šeimai;
  • 35 tūkst. eurų arba ekvivalentas kita valiuta - būstui rekonstruoti, taip pat būstui pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį.

Jauna šeima – šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių ar asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 36 metų.

Likęs be tėvų globos asmuo – asmuo iki 18 metų, kurio abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs ir (arba) kuriam yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).

Neįgalusis – asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 procentų ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.

Šeima – sutuoktiniai, asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, ir, jeigu turi, jų vaikas (vaikai) iki 18 metų ar (ir) vaikas (vaikai) iki 18 metų, kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), taip pat susituokęs asmuo ir su juo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium likęs (likę) gyventi jų vaikas (vaikai) iki 18 metų ar (ir) vaikas (vaikai) iki 18 metų, kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), arba vienas iš tėvų, globėjų (rūpintojų) ir jo vaikas (vaikai) iki 18 metų ar (ir) vaikas (vaikai) iki 18 metų, kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), asmenys, teismo sprendimu pripažinti šeimos nariais. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nesusituokę ir savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų ir (ar) pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklas ar profesinio mokymo įstaigas baigę pilnamečiai vaikai ir (ar) pilnamečiai vaikai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, nuo bendrojo ugdymo mokyklų ar profesinio mokymo įstaigų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, neįgalieji, gyvenantys kartu su savo tėvais, taip pat globėjai (rūpintojai) su kartu gyvenančiais globojamais (rūpinamais) asmenimis, kuriems yra nustatyta globa (rūpyba), kartu gyvenantys sutuoktinių, asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, ar asmens tėvai, jeigu visi šie asmenys yra nurodyti prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.

Kartu su prašymu pateikiami papildomi dokumentai:    

  • Asmens (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracija (-os) už kalendorinius metus (forma FR0001);
  • Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą;
  • VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie asmens (šeimos) nuosavybės teise turimą (pastaruosius 5 metus turėtą) nekilnojamąjį turtą su įvertinta vidutine rinkos kaina;
  • Neįgalumo ar darbingumo lygio pažymos kopija (jeigu nustatytas);
  • Likusio be tėvų globos asmens statusą patvirtinančių dokumentų kopijos (savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl laikinosios globos nustatymo; teismo sprendimas dėl nuolatinės globos nustatymo; mirties liudijimas) (jeigu asmuo buvo likęs be globos).

Dėl išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimo papildomai pateikia pagal Civiliniame kodekse nustatytas sąlygas ne trumpiau kaip vieniems metams sudarytą išperkamosios būsto nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomoja fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį tinkamą būstą, esantį savivaldybės, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, o jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybės, kurioje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, teritorijoje. Išperkamosios būsto nuomos sutartis privalo būti įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre.

Jeigu dokumentai ir (ar) duomenys, kurių reikia nustatant asmens ar šeimos teisę į paramą būstui įsigyti, yra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose arba juos savivaldybės administracija pagal prašymą ir (ar) duomenų teikimo sutartis gauna iš valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, asmenys ir šeimos šių dokumentų ir (ar) duomenų pateikti neprivalo.

Prašymų formos (pridedamos):

  1. Prašymo dėl paramos būstui įsigyti (BP-1) forma (valstybės iš dalies kompensuojamam būsto kreditui ir subsidijai gauti).
  2. Prašymo dėl paramos būstui įsigyti (BP-2) forma (išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijai gauti).

Prie prašymų BP-1 ir BP-2 turi būti užpildomas 6 priedas.

Prašymai gali būti pateikti asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu arba per įstatymų nustatyta tvarka įgaliotą atstovą, adresu Savanorių pr., 371, Kaunas (Gyventojų priėmime). Asmenys, pateikdami prašymus elektroniniu būdu, prašymų formas gali pildyti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).

Dėl išsamesnės informacijos kreiptis  tel. 86 14 05 214 arba 86 04 42 729

VALSTYBĖS IŠ DALIES KOMPENSUOJAMŲ BŪSTO KREDITŲ TEIKIMO 2019 METAIS LIMITAI KREDITO ĮSTAIGOMS

(patvirtinta LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. A1-80).

           Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo 2019 metais limitas, Eur:

  1. AB SEB bankas                                                                17 000 000
  2. Akademinė kredito unija                                                   400 000
  3. Anykščių kredito unija                                                      400 000
  4. Aukštaitijos kredito unija                                                  400 000
  5. Centro kredito unija                                                         400 000
  6. Grigiškių kredito unija                                                      400 000
  7. Kredito unija „Tikroji viltis“                                               400 000
  8. Kretingos kredito unija                                                    400 000
  9. Luminor Bank AS Lietuvos skyrius                                    4 000 000
  10. Panevėžio kredito unija                                                   400 000
  11. Sedos kredito unija                                                         400 000
  12. „Swedbank“, AB                                                              13 000 000
  13. ŠILUTĖS KREDITO UNIJA                                                 400 000

                                             Iš viso Eur:                                38 000 000